Gamintojų atstovai pabrėžia, kad akcizas – savotiškas „nuodėmės mokestis“, todėl sunku suvokti, kodėl mažiau sveikatai kenksmingas produktas turėtų kainuoti daugiau nei pats žalingiausias. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo išvadose pažymima, kad didinant akcizą, auga akcizinių produktų kaina, negalėdami jų įpirkti vis daugiau žmonių renkasi vartoti nelegalią produkciją ir pereiti į šešėlį.
Naujajame plane siūloma 2022-2024 m. skirtingu dydžiu didinti akcizus visam alkoholiui, įskaitant alų, vyną, stipriuosius gėrimus, taip pat rūkalams – cigaretėms, kaitinamajam tabakui, rūkomajam tabakui, elektroninių cigarečių skysčiui ir kitiems produktams.
Tarp alkoholinių gėrimų labiausiai norima didinti akcizą silpnajam vynui ir sidrui – 66,5 proc. per trejus metus. Alaus, taip pat vynuogių vyno (daugiau kaip 8,5 proc. stiprumo) akcizai per tą laiką augtų 33 proc. Lėčiausiai augtų akcizai spiritiniams gėrimams – 17,5 procento.
Tabako gaminių srityje planuojama, kad per trejus metus mažiausiai išaugtų cigarečių akcizas 18,4 procento. Sparčiau didėtų rūkomojo tabako akcizas –23,4 proc., cigarilių ir cigarų – 60 proc., elektroninių cigarečių skysčio – 61,6 procento.
Labiausiai planuojama didinti kaitinamajam tabakui taikoma akcizą – jis per trejus metus išaugtų 97,1 procento. Taip pat keistųsi kaitinamojo tabako apmokestinimo principas – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų.
Lyginama, kad skaičiuojant vidutinę pakelio kainą, 2024 m. kaitinamojo tabako pakelis kainuotų 4,84 euro, cigarečių – 4,55 euro.
Medikai pasigenda diferencijavimo
2020 m. pabaigoje grupė medikų ir mokslininkų kreipėsi į valstybės institucijas ragindama skirti dėmesio tabako ir alkoholio žalos mažinimui.
Dokumentą pasirašę medikų bendruomenės atstovai ir pacientų teisių organizacijos ragino naujai išrinktą Seimą užtikrinti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos įgyvendinimą, o Vyriausybę – įtraukti tabako žalos mažinimo priemonių klausimą į Vyriausybės programą, ieškant sprendimų kartu su medicinos specialistais ir pacientų atstovais.
Vienas iš kreipimosi autorių, kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis sakė, kad klausimą į savo darbotvarkę ir planus įtraukė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontroles departamentas, tačiau aiškios pozicijos iš Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų trūksta.
„Akcizų plano pavyzdys rodo, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nėra įvertinusi tabako žalos mažinimo priemonių ir pavyzdinių strategijų, kurios įgyvendinamos užsienio valstybėse, siekiant sumažinti tabako gaminių žalą vartotojų sveikatai“, – teigė profesorius.
P. Šerpytis pasigedo Vyriausybės ir Seimo iniciatyvų visuomenėje organizuoti platesnę diskusiją, po kurios būtų prieita prie moksliniais tyrimais ir argumentais grįstų išvadų, suteikiančių pagrindą konkretiems sprendimams.
Pasak profesoriaus, sprendimų priėmėjus, medikų bendruomenę, sveikatos specialistus ir plačiąją visuomenę būtina kryptingai šviesti tabako žalos mažinimo klausimais, nes iššūkiai yra panašūs į problemas dėl visuomenės vakcinacijos, kai neišmanymas ir klaidingos žinios randa nemažai sekėjų bei platintojų.
P. Šerpyčio nuomone, akcizų pasiūlymai rodo tebesitęsiantį sąstingį, nes skirtingų savybių ir technologijų produktai nėra diferencijuojami pagal kainą. Iš to galima daryti išvadą, kad dominuojama cigarečių padėtis rinkoje ir toliau išliks nepajudinama. Profesoriaus teigimu, tiek alkoholio, tiek tabako produktų įperkamumas ir akcizai galėtų būti formuojami atsižvelgiant į potencialią konkrečių produktų žalą sveikatai.
Finansų ministerijos skaičiavimai
Finansų ministerija projekto aiškinamajame rašte nurodo siekį, kad projektas mažintų sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą, taip būtų prisidėta prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų.
Kartu pripažįstama, kad siūlomas akcizų padidinimas galėtų didinti paskatą bandyti branginamus produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Dėl alkoholiui taikomų akcizų tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 16 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 20,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 21,8 mln. eurų. Dėl tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifo padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 10,8 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 12,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 13,4 mln. eurų.
Akcizai turėtų gerinti vartojimo kultūrą
Lietuvos aludarių gildija kreipimesi į Finansų ministeriją atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinį siūlymą sparčiausiai norima branginti silpnesnius gėrimus, o mažiausiai akcizas kiltų stipriausiems alkoholiniams gėrimams.
„Nors pagrindinis akcizų politikos tikslas turėtų būti alkoholio vartojimo mažinimas, nesuprantama, kodėl procentine išraiška lengvieji alkoholiniai gėrimai apmokestinami labiausiai“, – sakė Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.
Pasak jo, akcizai turi ne tik mažinti grynojo alkoholio suvartojimą, tačiau ir gerinti šalies alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – stipriuosius gėrimus turėtų keisti silpnesni, mažiau žalingi gėrimai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje grynajame alkoholyje etilo alkoholis sudaro beveik 43 proc., kai Vakarų Europoje etilo alkoholis nedaug kur viršija 20 proc. ribą.
Didžiausias brangimas – už mažesnę žalą
„Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius komentuoja, kad formuojant akcizų politiką turėtų būti atsižvelgiama ne tiktai į įplaukas, bet ir į akcizų paskirtį – mažinti žalingų produktų poveikį ir mokesčius labiau didinti tiems, kurių žala didesnė.
„Siekiame rūkantiems asmenims, negalintiems atsisakyti šio žalingo įpročio, suteikti galimybę rinktis mažiau kenksmingą alternatyvą. Mūsų vizija ir tikslas yra ateitis be cigarečių dūmų. Manome, kad sprendžiant akcizų klausimus mažesnės žalos kriterijus negali būti pamirštas. Reikėtų atsižvelgti ne tik į mokslinius tyrimus, technologinę pažangą, bet ir į tai, kas kelia didesnę, o kas mažesnę žalą. Juk akcizas – tai savotiškas „nuodėmės mokestis“, todėl sunku suvokti, kodėl mažiau sveikatai kenksmingas produktas turėtų kainuoti daugiau nei pats žalingiausias“, – sakė jis.
Kaitinamojo tabako gamintojo atstovas teigė, kad siūlomas tabako akcizų planas dabar palankiausias cigarečių ateičiai, nors būtent jų žala sveikatai ir yra problema, reikalaujanti sprendimo.
„Kaitinamajam tabakui akcizas kiltų 97,1 proc., o cigaretėms ženkliai lėčiau – 18,4 proc., todėl kaitinamasis tabakas, panašu, kainuos gerokai brangiau nei cigaretės. Taigi, rūkantys asmenys, užuot turėdami galimybę rinktis mažiau kenksmingą alternatyvą, bus priversti ir toliau vartoti patį žalingiausią produktą. Tai – mažų mažiausiai netikėta ir keista“, – sakė L. Zakarevičius.
Akcizai dydžiu išsiskiria visoje ES
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) 2020 m. atliko tyrimą Europos Sąjungos šalyse, kokie yra akcizai alkoholiui ir tabakui, juos palyginus su vidutiniu atlyginimu. Lyginant su pajamomis, pernai Lietuvoje akcizai alkoholiui buvo didžiausi, o tabakui – ketvirti didžiausi Europos Sąjungoje. Be to, nuo šių metų sausio 1 d. akcizai dar kilo, tad situacija galėtų būti dar kitokia. Šios akcizinės prekės Lietuvoje yra vienos sunkiausiai įperkamų Europos Sąjungoje, bet to ir gali būti siekiama akcizais. Tačiau kartu LLRI darytas šešėlinės ekonomikos tyrimas rodo, kad žmonės labiau linkę rinktis šešėlį ir toleruoti kitų šešėlinį vartojimą, kai negali tos prekės įpirkti legaliai.
„Akcizų didinimu siekiama papildyti dėl pandemijos ištuštėjusį biudžetą ir kartu sumažinti alkoholio ir tabako prieinamumą. Kita vertus, nė vienas iš šių tikslų gali nebūti pasiektas – didinant akcizą, auga akcizinių produktų kaina, negalėdami jų įpirkti vis daugiau žmonių renkasi vartoti nelegalią produkciją ir pereiti į šešėlį. Tai ypač aktualu, kalbant apie arčiau Baltarusijos ar Rusijos sienos gyvenančius, mažesnes pajamas uždirbančius asmenis“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Lukas Stravinskas.
Jo teigimu, kaimyninėje Lenkijoje akcizai vynui net kelis kartus mažesni, taigi gali augti ne tik kontrabandos būdu įvežamų alkoholinių gėrimų iš trečiųjų šalių kiekis, bet ir dažnėti alkoholio apsipirkimai Lenkijoje ar Latvijoje, kur taip pat akcizas mažesnis. Keliant akcizus labai svarbu žiūrėti ir į kaimyninių šalių kontekstą, kadangi daugiau žmonių apsiperkant kaimynystėje mažėja Lietuvos biudžeto įplaukos.
