Miestų žalumui – milijonai
Jau kelerius metus Lietuvos miestuose galima išvysti vis daugiau gėlių, krūmynų ir medžių. Šiemet Vilnius net buvo užsibrėžęs tikslą daugelyje vietų metalines tvoras, seniau įrengtas šalia gatvių dėl saugumo, pašalinti ir jų vietoje pasodinti per 10 tūkst. krūmų.
Pernai Vilniaus savivaldybė išleido apie 1,2 mln. eurų želdiniams sodinti ir juos prižiūrėti – laistyti, tręšti. Savivaldybės atstovai net pabrėžė, kad kasmet tam skiriama vis daugiau lėšų, taip esą bus ir ateityje.
Tuo metu Kaunas 2020 m. želdiniams skyrė dar didesnę sumą – per 2,6 mln. eurų.
„Per pastaruosius penkerius metus iš viso Kauno želdinių priežiūrai ir tvarkymui buvo skirta kiek daugiau nei 11,3 mln. eurų. Tai lėšos, skirtos miesto želdiniams tvarkyti ir prižiūrėti, kaštonų apsaugos programai, Sosnovskio barščiams naikinti, želdinių būklei stebėti, inventorizacijai, miesto miškams tvarkyti ir priežiūrėti, miškotvarkos projektui vykdyti, gėlynams ir žaliosioms erdvėms tvarkyti“, – portalui lrytas.lt pakomentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Palyginti su dviem didžiausiais Lietuvos miestais, Klaipėdos išlaidos kukliausios ir nesiekia net septynženklės sumos. 2020 m. apie 875 tūkst. eurų sumokėti gėlėms, įvairių rūšių ir veislių medžiams, krūmams, dekoratyvinių augalų sodinukams pasodinti, taip pat parkams, skverams prižiūrėti ir žaliesiems plotams apželdinti.
Pinigai skiriami ne tam, kam iš tiesų reikėtų
Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, labai sunku tokias miestų želdiniams skiriamas pinigų sumas įvertinti, nes nėra žinomas tikslus medelių ar krūmų skaičius, tad atsiranda erdvė piktnaudžiavimams.
„Medelynuose kainos labai skiriasi. Tų pačių liepaičių vienoje vietoje galima nupirkti už 10 eurų, o kitoje – už 300 eurų. Yra labai didelė pinigų plovimo rizika“, – įvertino jis.
Visgi, gamtininko nuomone, didžiausia problema yra ta, kad visi savivaldybių milijonai skiriami ne esamiems želdiniams ir miškams saugoti, o jiems kirsti ir sodinti iš naujo. Be to, nauji medeliai naudą miestams pradės teikti tik po daugelio metų, kai bus užaugę.
„Mieste reikalingi tik dideli medžiai su plačia lapija, nes tik tokie valo orą ir kuria mieste estetinį vaizdą. Tie gėlių darželiai... Daug priežiūros, tūpinėjimo aplink juos, bet naudos iš jų, apart vienos kitos savaitės, kada jie gražiai žydi, nėra.
Reikia koncentruotis į esamų želdinių apsaugą, priežiūrą ir skirti tam pinigų. Ir tam reikėtų net mažiau pinigų negu esamiems želdiniams naikinti, kas dabar yra visose savivaldybėse paplitę. Aš negaliu žiūrėti, kai iškerta suaugusius gražius medžius ir jų vietoje sodina dekoratyvinius, kurie neatlieka jokių svarbių funkcijų“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Gaidamavičius.
Jis prisiminė net vieną konkretų pavyzdį. Kadaise Kaune prie Pažaislio vienuolyno stovėjo storiausias Kauno apskrities ąžuolas, dar vadintas Pažaislio ąžuolu. Kaip pasakojo A.Gaidamavičius, šis medis sirgo, džiuvo, bet gamtininkas rado arboristą – specialistą, kuris yra želdinių, medžių gydytojas – sutikusį už tam tikrą kainą pratęsti ąžuolo gyvavimą dar 100 metų. Tačiau savivaldybė pasielgė kitaip.
„Savivaldybė išleido trigubai didesnę sumą jam nukirsti. Kirtimui visada pinigų randama, ypač, kai dabar yra europinė parama ir tuos pinigus reikia įsisavinti. Bet prižiūrėti, saugoti, globoti tuos želdinius pinigų nėra“, – stebėjosi jis.
Parenkamos vietos želdiniams – visiškai netinkamos
Apskritai, pasak A.Gaidamavičiaus, miestų želdiniams reikia daugiau priežiūros, kurios šiuo metu nėra pakankamai, o ir miestai užteršti, žiemomis ant kelių pilama druska, kuri medžiams kenksminga. Tad daugelio Lietuvos miestų pasirinkimas medžius dažniausiai sodinti šalia gatvių – yra visiškai nelogiškas.
„Druska yra didžiausias peilis medžiams. Kituose Europos miestuose jau seniai valgoma druska pakeista į kalio chloridą ir kitas medžiagas ledui tirpinti. O pas mus pasodina brangiausius medelius ir vis tiek druskos pripila, tie medžiai ir džiūsta.
Arba Geležinio Vilko gatvę Vilniuje pušaitėmis apsodino. Pušys labai kenčia nuo įvairių azoto oksidų, kuriuos išskiria dyzeliniai automobiliai, o jų ten pravažiuoja labai daug. Ten jos tiesiog negali augti, o ir priežiūros trūksta, reikėjo ir palaistyti medelius pasodinus.
Bet spygliuočiams augti judriose gatvėse nėra šansų, yra medžių rūšys, kurios atsparesnės, kaip klevai, liepos“, – apie nudžiuvusias ir išrautas Vilniaus pušeles rėžė gamtininkas, paminėdamas, kad nusprendus sodinti tokius medžius reikia atlikti ir dirvožemio tyrimus, išaiškinančius, kokių medžiagų dirvožemyje yra per daug, o kokių per mažai. Tačiau greičiausiai tai nebuvo padaryta.
Gamtininkas pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta ne tik savivaldybių bendradarbiavimo su specialistais, bet trūksta ir pačių specialistų. Latvijoje universitetai jau seniai ruošia arboristus, tačiau Lietuvoje tokios specialybės nėra.
„Yra tik Lietuvos arboristikos centras, kuriame dirba keli žmonės, bet jie nespėja visko aprėpti. O visi kiti yra medžių pjovėjai, darbininkai, kurie apie medį visiškai nenutuokia, nors reikia žinių, norint medį teisingai apgenėti. Ir specialistų labai trūksta, ir lėšų tiems specialistams, ir dėmesio želdiniams. Pas mus viskas prasideda nuo kito galo“, – sakė jis.
A.Gaidamavičius paminėjo, kad skirtingose Lietuvos vietose galima sodinti ir skirtingus medžius.
Pavyzdžiui, Klaipėda gali pasilepinti egzotiškesniais medžiais, nes prie jūros žiemos šiltesnės. Gamtininkas siūlė sodinti ir kaštainius, ir bukus. Tuo metu Vilniuje tokie medžiai visiškai netiktų. „Vilniuje reikia sodinti šalčiui atsparius medžius. Būtų visiškas neišmanymas, jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje būtų pradėti sodinti platanai, kurie netinka šiam klimatui“, – komentavo jis.
Lrytas.lt primena, kad dar pernai spalį Vilniaus savivaldybė už daugiau nei 32 tūkst. eurų pasodino 500 pušelių Geležinio Vilko g., atkarpoje tarp Ozo ir Mokslininkų gatvių. Nors savivaldybė teigė prižiūrėjusi, laisčiusi ir tręšusi augalus, deja, vėliau visus teko išrauti, nes jie paprasčiausiai nudžiuvo.
Dauguma medžių, sodintų pernai gruodį, neprigijo ir Vilniaus Kareivių g. Iš 129 medžių lapus skleidžia vos vienas kitas raudonasis ąžuolas ar klevas.
Pranešama, kad naujus krūmus tose pačiose vietose nemokamai pasodins rangovas, todėl darbai savivaldybei papildomai nekainuos.
