Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė sakė, kad patikslintame projekte lėšos numatytos ne tik pandemijos priemonėms, bet ir kitoms ilgalaikėms išlaidoms, kurioms nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių.
„Šįkart yra labai maža suma, bet kartu pridėjus prie praėjusių metų gruodį priimtų sprendimų, kada buvo žymiai reikšmingesnė išlaidų, nepadengtų pajamomis, suma, turime jau gan reikšmingą 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sumą tokių išlaidų.
Fiskalinės drausmės taisyklės laikinai susiaurintos tiek pagal nacionalinės teisės aktus, tiek pagal Stabilumo ir augimo paktą, tačiau Europos Komisija, komunikuodama, kaip valstybės narės turėtų formuoti savo fiskalinę politiką, nurodo, kad nustačius papildomas, ne kovidines išlaidas, valstybės narės turėtų tinkamai užtikrinti tų išlaidų finansavimą“, – sakė S.Skripkauskienė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad patikslintame biudžeto projekte pagrindinės papildomos išlaidos yra susijusios su COVID–19 padariniams mažinti vykdomomis priemonėmis ir jų modifikacijomis, sveikatos apsauga, vakcinacija, testavimu, gydytojų atlyginimais.
„Didžioji dalis lėšų eina socialinės apsaugos priemonėms – subsidijoms už prastovas, mechanizmui po prastovų, ligos, motinystės išmokoms ir panašiai. Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijoms apie 150 mln. eurų išlaidų yra įtraukiama ir kitiems socialiniams poreikiams, iš kurių didžioji dalis yra susijusi su vienišo asmens išmokos įvedimu“, – sakė G.Skaistė.
Kalbant apie valdžios sektoriaus deficitą, planuojama, kad šiais metais jis sudarys 8,4 proc. ir skolos lygis išaugs iki 52,3 proc. nuo BVP ir 2023–2024 stabilizuosis metais 58,1 proc. lygyje.
„Mūsų tikslas yra neperžengti 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir kitų metų pirmą ketvirtį drauge su Stabilumo programa planuojama pateikti skolos suvaldymo strategija, kurioje bus numatytos ir priemonės, kaip grįžti prie tvaraus skolos lygio ilguoju laikotarpiu“, – sakė ministrė.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas sakė, kad, nepaisant to, to šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas, tai nereiškia, kad skolinimasis nėra susijęs su rizikomis.
„Pagrindinė yra ta, kad didelė valdžios sektoriaus skola mažina fiskalinę erdvę reaguoti į būsimus iššūkius ateityje, o tokių krizių anksčiau ar vėliau vėl bus. Taip pat didelė skola reiškia dideles skolos valdymo išlaidas ir atitinkamai žiūrint į ateitį tai mažins galimybes finansuoti, daugiau lėšų skirti kitoms sritims“, – sakė V.Tuzikas.
Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teiravosi, ką planuojama daryti dėl rizikų, susijusių su skolos valdymu.
G.Skaistė sakė, kad pandemija turi savo kainą ir jos suvaldymas taip pat.
„Deficitas auga, tačiau didelė dalis to biudžeto deficito yra ilgalaikiai ir tvarūs įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti dar iki šios Vyriausybės darbo pradžios. Tai yra 5 proc. biudžeto deficito. Visa kita, ką prisiima dabar naujoji Vyriausybė su pandemijos suvaldymu, yra 3,4 proc. BVP deficitas ir tai yra pandemijos suvaldymui skiriamos lėšos“, – sakė G.Skaistė.
Tuo metu paramos skyrimas, anot ministrės, taip pat bus taiklesnis.
„Dabartinės priemonės nėra tokios, kokios buvo poprastovinės išmokos praėjusios metais, kai suvartojimas buvo daug didesnis poprastovinių išmokų negu prastovose žmonės išbūdavo, netgi 3 kartus, jei gerai atsimenu, lėšos buvo didesnės.
Dabar poprastovinės išmokos bus mokamos tik 2 mėnesius, bent jau planuojama, ir jos bus mokamos tik toms įmonėms, kur žmonės prastovose buvo ne mažiau kaip 75 dienas“, – sakė G.Skaistė.
