Tai jis teigė pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, taip pat po apsilankymo įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir kitose šalies įmonėse, turinčiose ambicijų prisidėti prie COVID-19 pandemijos suvaldymo.
„Ne man teikti rekomendacijas įmonėms dėl jų strategijų. Bet po apsilankymo įmonėje, pabendravus su vadovybe, aplankius gamybos linijas, aš esu iš tiesų sužavėtas esminių komponentų, reikalingų mRNR vakcinų gamybai, kokybe. Aišku, ne man spręsti, bet jei klausiate manęs, ar aš tikiu, kad ši komanda turi galimybių eiti toliau ir gaminti vakciną, mano atsakymas po šio ryto vizito – taip“, – sakė Th.Bretonas.
Eurokomisaras taip pat sakė patikinęs I.Šimonytę, kad siekiant padidinti tiekimo grandinės autonomiškumą, Lietuva „bus tos grandinės dalis“. Ji pabrėžė, kad ES veikia 50 įmonių, kurios „suteiks galimybę mūsų žemynui pirmajam per metus pagaminti tiek vakcinų, kiek reikia mūsų piliečiams“, bei užtikrinti vakcinų eksportą dar į 90 valstybių.
T.Bretonas taip pat sakė susitikęs su keliais Minske prievarta nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo keleiviais, jis pabrėžė, kad šis įvykis buvo „europinių vertybių pagrobimas“.
„Esame europiečiai, bet visi jaučiamės lietuviais, jaučiamės to, kas įvyko dalimi. Tai buvo mūsų europinių vertybių pagrobimas ir to netoleruosime“, – sakė jis.
G.Nausėda: Lietuva pasiruošusi vakcinų gamybai
Kiek anksčiau pirmadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, eurokomisaras sakė aptaręs ES galimybes, prisidedant ir Lietuvos įmonėms, dar iki šių metų pabaigos ES vidaus rinkoje pagaminti 3–4 mlrd. vakcinų ir pusę šios produkcijos eksportuoti už ES ribų.
G.Nausėda savo ruožtu taip pat pabrėžė, kad gamybos ir tiekimo apimtys leidžia prognozuoti, jog Europos Sąjungos šalis iki birželio pabaigos pasieks 500 mln. vakcinų, Lietuvoje iki metų vidurio bus sulaukta per 3 mln. dozių. Jis neabejojo, kad Lietuva taip pat prisidės prie vakcinų gamybos.
„Lietuva tikrai padarė labai milžinišką pažangą per pastaruosius kelerius metus, yra labai realiai pasiruošusi prisidėti prie vakcinų gamybos ne tik teikdama komponentus gamintojams, kurie gamina galutinį produktą – pačią vakciną, bet ir pati imti gaminti vakciną taip pat.
Pirmiausia, aišku, akys krypsta į svarbiausias, flagmanines mūsų šio sektoriaus įmones – „Thermo Fisher scientific“ ir „Northway“, – sakė prezidentas.
Eurokomisaras tvirtino užsiminęs ir apie Lietuvos narystę ES kosmoso agentūroje, galimybes dalyvauti programoje ir Lietuvos startuoliams.
Jis taip pat teigė, kad Europos Komisija yra numačiusi skirti daugiau nei 7 mlrd. eurų remti bendrąsias strategines investicijas į Europos gynybą, lėšos gali būti skirtos gynybos bei kibernetinio saugumo investicijoms Lietuvoje.
„Norėtumėme įsteigti operatyvinės veiklos centrus, kad jie irgi galėtų stiprinti kibernetinį saugumą“, – kalbėjo eurokomisaras.
Lietuvos biotechnologijų, farmacijos kompanijos jau dabar tiekia komponentus vakcinų kūrėjams visame pasaulyje. Dalis jų planuoja plėstis, tad Lietuva gali pasiūlyti papildomus gamybos pajėgumų didinimo sprendimus.
Gegužės pradžioje galimybę vakcinas gaminti Lietuvoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų. Pasak V.Bumelio, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami gaminant vakcinas nuo koronaviruso.
