Pagal parengtą naują žemės nuomos tvarką, kuri pradėtų galioti greičiausiai nuo kitų metų sausio 1 d., Klaipėdos uoste žemės nuoma per metus padidėtų 3 mln. eurų, t. y. apie 37 proc. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad tai nėra vien tarifų didinimo klausimas, kad daug veiksnių lemia naujos tvarkos įvedimą.
„Mes manome, kad žemės nuomos mokesčio augimas gali sukelti neigiamų pasekmių. Uosto direkcija, dabar siekianti gauti kuo daugiau pajamų, gali sulaukti atvirkštinio rezultato. Šis laikotarpis nėra toks paprastas, kad būtų galima įvesti naujus mokesčius arba juos didinti.
Pasirinktas labai netinkamas metas: pasaulinė pandemija, geopolitinis neapibrėžtumas, išaugusi aplinkinių uostų konkurencija, nes kai kurie kroviniai pasitraukė iš Latvijos uostų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Jis stebėjosi, kad tai ketinama daryti tada, kai aplinkiniai uostai siūlo Klaipėdos uosto klientams labai palankias sąlygas. Pavyzdžiui, Latvijos Ventspilio uoste žemės nuomos mokestis augant krovai visai nyksta, vos ne nemokamai galima naudotis visa žeme.
Bando rasti kompromisą
„Daugelis uostų svarstydami, kaip pritraukti klientus ir laivybos kompanijas, laikosi strategijos bandyti daugiau uždirbti iš laivų rinkliavų. Kuo daugiau laivų ateina į juos, kuo daugiau krovinių perkraunama, tuo labiau mažinamas žemės nuomos mokestis“, – sakė V.Šileika.
Žinia, ir Klaipėdos uosto direkcijos didžiąją pajamų dalį sudaro rinkliavos iš laivų savininkų už naudojimąsi uostu. 2020-aisiais jos siekė 58 mln. eurų ir buvo beveik 2 mln. eurų didesnės nei užpernai.
Pajamos, gautos iš žemės nuomos, sudarė 7,94 mln. eurų, t. y. buvo 5,3 proc. didesnės nei 2019-aisiais. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento teigimu, dabar yra nustatyta formulė, pagal kurią skaičiuojamas kiekvienos kompanijos žemės nuomos mokestis. Jeigu jos nuomojamoje teritorijoje prie krantinės padidinamas gylis, iškart auga jos žemės nuomos mokestis.
„Jau gavome iš Uosto direkcijos pasiūlymus dėl naujos žemės nuomos tvarkos. Esame pateikę savo pastabas ir bandome diskutuoti. Manau, pirmiausia turime labai gerai padiskutuoti tiek dėl naujos žemės nuomos tvarkos, tiek dėl jos įsigaliojimo terminų.
Mums šiuo laikotarpiu šitas klausimas gana svarbus. Kolegos užsienyje nesupranta, kaip šiuo metu gali vykti tokie dalykai. Mes norime tęsti dialogą ir bandyti surasti sąlyčio taškus bei kompromisą šiuo klausimu. Toks argumentas, kad reikia didinti nuomos mokestį, nes 10 metų jis nebuvo keistas, mums nėra priimtinas“, – aiškino V.Šileika.
Ko siekiama tokiu žingsniu?
Dabartinis miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus nuo 2013 metų iki 2019 metų kovo 25 d. ėjo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas. Jo teigimu, ir jam vadovaujant jau buvo keliamas žemės nuomos didinimo klausimas ir netgi daromas spaudimas. Tuo metu susisiekimo ministras buvo Rokas Masiulis.
A.Vaitkus tada klausė, kodėl tokia įmonė kaip Uosto direkcija, kuri ir taip Europos Sąjungoje yra pati pelningiausia pagal pelno rodiklį, turi didinti mokesčius. Nei Roterdamo, nei Amsterdamo, nei Antverpeno, nei kažkurio kito uosto direkcija nebuvo pelningesnė.
„Uosto direkcijos struktūroje pajamos susideda iš dviejų pagrindinių šaltinių: rinkliavų iš laivų ir mokesčių už žemę. Jų proporcija visame pasaulyje pirmiausia susiformuoja pagal laivybos charakteristikas, t. y. atsižvelgiant į tai, kiek ji yra intensyvi, pagal tai, kaip valstybė įsivaizduoja uostų plėtrą ir veiklą.
Mes privalėtume žiūrėti, kokia situacija yra rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, nes čia yra pagrindiniai Klaipėdos uosto konkurentai, su kuriais reikia rungtis dėl kiekvieno kilogramo uostuose kraunamų krovinių.
Dar man dirbant Uosto direkcijoje mes ne kartą nagrinėjome krovinių struktūras kaimyniniuose uostuose, su kuriais labiausiai reikia konkuruoti, turiu omenyje Latvijos uostus Ventspilį ir Rygą, o savo laiku klestintis buvo ir Talino uostas. Tos struktūros yra beveik identiškos“, – kalbėjo buvęs Uosto direkcijos vadovas.
Pasak A.Vaitkaus, jeigu norima keisti žemės nuomos tvarką, turi būti labai aišku, ko tokiu žingsniu norima pasiekti. Tačiau atsakymo į šį klausimą nėra, išskyrus tai, kad žemės nuomos mokestis nekilo 10 metų. „Aš abejoju, kad valstybė iš to ką nors uždirbtų.
Jeigu norima žemės nuomos mokestį padidinti dar keliais milijonais, kyla klausimas, koks yra tikrasis siekis. Bus formuojamos naujos teritorijos, į kurias bus kviečiami nauji ūkiniai subjektai. Ar Klaipėdos uostas bus patrauklus, jeigu jo struktūra bus keičiama į blogąją pusę, palyginti su kitais uostais konkurentais?“ – klausia buvęs Uosto direkcijos vadovas.
Tikslas – sumažinti lengvatas
Dabartinis Uosto direkcijos generalinis direktorius A.Latakas neneigia, kad žemės nuomos mokesčio klausimas yra sunkus. Anot jo, bet kuriam subjektui bet koks kainos pakėlimas sukelia pasipriešinimą.
„Tai vyksta ir todėl, kad Uosto įstatymas numato, jog žemės nuomos tvarka turi būti peržiūrima kas penkerius metus. Mes nekalbame vien apie kainą. Ji – išvestinis dalykas iš visos žemės nuomos tvarkos“, – „Vakarų ekspresui“ aiškino A.Latakas.
Paklaustas, kas keisis, įvedus naują žemės nuomos tvarką, jis atsakė: „Uosto direkcijos pajamų struktūra yra stipriai išbalansuota. Labai apvalinant apie 90 proc. pajamų duoda tik laivų rinkliavos, o žemės nuomos mokestis sudaro labai mažą dalį. Nuo 2010-2011 metų į uosto infrastruktūrą yra investuota apie 0,5 milijardo eurų. Suprantamas noras, kad tos infrastruktūros nuomos kaina turėtų šiek tiek augti.“
A.Latako teigimu, ydinga praktika, kai atsiranda tam tikros lengvatos. Todėl vienas iš tikslų – jas sumažinti iki minimumo arba visai panaikinti. Be to, pasak vadovo, Uosto direkcija turi specialų įpareigojimą dėl laivų remonto ir vėjo jėgainių surinkimo krantinių įrengimo, kuris negalės būti įvykdytas, jeigu nebus patvirtina nauja žemės nuomos tvarka.
Suprantama, Uosto direkcija kaip valstybės įmonė vis dėlto turi prievolę ir kito varianto, kaip užtikrinti kapitalo grąžą, nėra. Jos investuoti pinigai tam tikru procentu turi grįžti atgal.
„Pagal naują žemės nuomos tvarką įmonės, jeigu norės, kad joms būtų įrengta infrastruktūra, turės prisiimti tam tikrą įpareigojimą, kad grąža bus. Dėl tų visų dalykų, kuriuos išvardinau, turi būti patvirtinta nauja žemės nuomos tvarka.
Tikrai nėra taip, kad šiandien norima paimti ir padidinti nuomos kainą. Tai nėra tarifų kėlimo klausimas. Yra nemažai veiksnių, kurie verčia keisti žemės nuomos tvarką. Tai daugelio problemų sprendimas.
Kad netinkamas laikmetis, nepasakyčiau, jog tai svarus argumentas vertinant šiandienos uosto veiklos rodiklius. Esu įsitikinęs, kad naujoji tvarka tikrai nepradėtų galioti šiais metais, jeigu ji ir būtų patvirtinta. Manau, tai būtų atidėta kažkuriam laikui“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A.Latakas.
Naujos žemės nuomos tvarkos projektas yra pristatytas Susisiekimo ministerijai. Ji turės jį tvirtinti. Dar neaišku, ar jis bus taisomas po įvykusių diskusijų. Šiuo metu vyksta ministerijos, Uosto direkcijos pokalbiai su įmonėmis.
Būtinos išsamios diskusijos
Susisiekimo ministras Marius Skuodis atkreipia dėmesį, kad daugiau nei 10 metų nekeistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestis. Siūloma keisti rinkliavos skaičiavimo metodiką. Numatoma, kad naujoji žemės nuomos tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.
„Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamų gylių akvatorijoje ir prie krantinių užtikrinimą, o kartu ir į uosto konkurencingumo didinimą, itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, nuosekliai vykdyti jūrų uosto plėtros planus“, – teigia M.Skuodis.
Pasak ministro, Klaipėdos uosto finansiniai resursai riboti, pagrindinis uosto infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinis – uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis. Per dešimt metų nuomojamo turto vertė augo greičiau nei žemės nuomos mokesčio pajamos.
Ministro teigimu, iki žemės nuomos rinkliavos skaičiavimo metodikos pakeitimų būtinos išsamios Uosto direkcijos ir uosto naudotojų diskusijos. Būtina rasti „tvarius sprendimus“, sudarant ilgalaikes sąlygas uosto projektams vystyti, numatant investicijų į valstybės infrastruktūrą grąžą, ir, žinoma, prioritetais turi būti skaidrumas, aiškumas, vienodos konkurencinės sąlygos.
