„Vyriausybė mus privertė nutraukti prekybą prieš pat šaltąjį sezoną. Ir keturis mėnesius maitino tik 260 eurų išmoka, neleisdama dirbti. Ji mus įstūmė į milžinišką nuomos bei komunalinių mokesčių skolą. Jaučiamės apvogti valstybės“, – žodžių į vatą nevyniojo pagal individualios veiklos pažymą dirbantys smulkieji prekybininkai.
Nesulaukė valdžios pagalbos
Pastaruoju metu per dieną į „Urmo“ prekybos miestelį Kaune užsuka vos vienas kitas pirkėjas. Šiek tiek daugiau sujudimo čia būna savaitgaliais, bet ir tuomet žmonės, sukiodamiesi tarp pakabų su drabužiais, dažniau žvalgosi, nei ką nors perka.
„Visiška neviltis, – pratarė kone 30 metų šiame miestelyje, anksčiau vadintame tiesiog „Urmo baze“ drabužiais prekiaujanti Levita Luobikienė. – Esame įspeisti į kampą.
Prekyba, palyginti su pernykščiu pavasariu, yra smukusi 60-70 proc. Skolos už nuomojamą prekybos plotą susikaupė milžiniškos ir toliau auga, o valdžia mūsų skundų nenori girdėti.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame antrajame paramos verslui pakete buvo numatytos trys priemonės: parama individualiai dirbantiesiems, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos.
Tačiau, pasak L.Luobikienės, pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems smulkiesiems prekeiviams, kurie tai daro ne turgavietėse ir ne prekybos centruose, paramos krepšyje pinigų nebuvo palikta.
Susikaupė milžiniškos skolos
„Tokios situacijos nėra buvę nei per ankstesnę krizę, nei per pirmąjį karantiną.
Visos prekės, kurias rudenį nusipirkome žiemos prekybai, sandėliuose net nebuvo ištrauktos iš maišų. Apyvartinių lėšų visai neturime.
Nors prekiauti buvo leista balandžio pradžioje, pirmosios dvi savaitės buvo „nulinės“ – žmonės nežinojo, kad mes dirbame, nieko nepardavėme.
Esu įdarbinusi dvi pardavėjas, ir ne už minimalią algą. Kaip joms sumokėti atlyginimus? Nenoriu jų prarasti, jos labai geros darbuotojos.
Iš „Urmo“ savininkų nuolat sulaukiame raginimų sumokėti skolas už nuomą. Kaip?“, – kartėlio neslėpė pašnekovė.
Pasak L.Luobikienės, per tuos keturis priverstinio nedarbo mėnesius už porą prekybos zonų, užimančių 19 ir 11 kv. metrų plotą, jos skola „Urmui“ pasiekė 4500 eurų.
„Paskaičiavau, kad kartu su komunaliniais ir administravimo mokesčiais, kurie per karantiną niekur nedingo, atmetus „Urmo“ miestelio teikiamą nuomos nuolaidą, mėnesio įmoka siekia 1100 eurų.
Taip, mes, dirbantys individualiai, gauname tą 260 eurų išmoką. Bet ji juk ne nuomai skirta – kažkaip juk turiu išgyventi.
Be to, yra ir tokių mūsų prekeivių, kurie iš šeimos dirba vieninteliai. Jie neturi jokių pajamų, tik milžiniškas skolas „Urmui“ , – kalbėjo L.Luobikienė.
Ji užsiminė, kad bandė per karantiną prekiauti internetu, bet tai nepasiteisino. Esą, pirkėjai nori paliesti drabužius – pamatyti audinio tekstūrą, spalvą, pasimatuoti.
„Koronos projektas“
„Nepaprastai skaudu, kad valstybė nusprendė dalyvauti „koronos projekte“ – priverstinai uždarė prekybą, o mus paliko be skatiko kišenėje – be jokių subsidijų. Išlaidos niekur nedingo, bet pajamas valstybė iš mūsų atėmė. Ji labai skaudžiai mums smūgiavo“, – kirto nuo 1995-ųjų „Urme“ drabužiais prekiaujanti Albina Jašinskienė.
Šiame prekybos miestelyje ji nuomojasi maždaug 10 kv. metrų plotą. Esą, tokio dydžio jų pakanka, nes šios moters pagrindinis darbas prekyboje yra nuo rudens iki vasaros.
„Didžiausios mūsų veiklos sąnaudos – tai patalpų nuomos mokestis ir investicijos į prekes. Nuoma čia ypač brangi. Jeigu anksčiau per mėnesį pasiekdavau 1000-1500 eurų apyvartą, iš jų 600 eurų turėdavau skirti nuomai“, – kalbėjo A.Jašinskienė.
Ji sakė, kad dalį nuomos mokesčio padengė, bet vis tiek yra likę apie 2 tūkst. eurų skolos.
„Mes, prekeiviai, neprašome Vyriausybės, kad ji kompensuotų naugautas pajamas. Norime, kad nors nuomos mokesčius ji kompensuotų.
Kiti prekybininkai gauna subsidijų, turgavietės – taip pat, o mūsų valdžia išsižadėjo.
Savininkai nuolat primena, kad vykdytume nuomos sutartis – mokėtume įmokas, o pajamų tam neturime.
Nutraukti veiklą ir išeiti lauk taip pat negalime, nes skolos vis tiek turės būti sumokėtos, o kartu – ir netesybos.
Nenumanau, ką Vyriausybė apie mus galvoja. Jaučiamės taip, tarsi ji ant mūsų būtų nusivaliusi kojas“, – pyktelėjo Albina.
Pasak jos, kartu su ja viename „Urmo“ miestelio sandėlyje dirba apie 100 žmonių, o tokių sandėlių iš viso yra devyni, kuriuose daug vietos nuomojasi būtent smulkieji prekeiviai.
Kailinių nė neišpakavo
„Per karantiną praradome du prekybos sezonus. Žiemos sezonui drabužių įsigijau už 17 tūkst. eurų, bet kailiniai taip ir liko sukrauti į maišus“, – sakė Vilija Putnienė.
Jos patirtis – 25-eri prekybos „Urme“ metai, iš jų 19 metų ji prekiauju vien tik moteriškais drabužiais.
„Po pirmojo karantino mane išgelbėjo tai, kad turėjau gana gerą automobilį. Pardaviau jį ir atidaviau skolas už prekes bei atsiskaičiau su „Urmu“.
Be to, per pirmąjį karantiną buvo kompensuojama 80 proc. nuomos išlaidų. Gavę tą paramą apie kitą pagalbą, kurios sulaukę galėtume grąžinto skolasą už prekes, nė nebesvajojome.
Dabar gi – visiškai kitaip. Jaučiamės taip, tarsi būtume išniekinti valdžios. Vyriausybė nusprendė, kad privalome nuo gruodžio vidurio nebedirbti. Keturis mėnesius buvome be darbo ir pajamų, bet sąskaitos iš patalpų savininkų mums plaukė“, – pyko V.Putnienė.
Tuo metu, kai balandžio pradžioje prekeiviams buvo leista grįžti į darbo vietas, „Urmui“ ji buvo įsiskolinusi per 3 tūkst. eurų.
„Kiek įstengdama grąžinu skolos, nors po vieną kitą šimtą eurų.
Bet dabar prasidėjo vasaros prekybos sezonas – reikia užsisakyti naujų prekių, o už senąsias dar nesu sumokėjusi 8 tūkst. eurų. Jei naujų neimsiu, neturėsiu kuo prekiauti.
Išeiti iš „Urmo“ irgi negaliu. Norėdama tai padaryti ne tik turėčiau padengti esančią skolą, bet ir sumokėti už nuomą už visą likusį sutarties galiojimo laiką – dar apie 2500 eurų“, – štai taip apie prekeivius supančiojusią situaciją papasakojo Vilija.
Vis dar keičia nutarimą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, užklausta, kaip ketinama padėti nuo COVID-19 nukentėjusiems prekeiviams, situaciją pakomentavo taip pat, kaip ir šio mėnesio pradžioje, kai smulkieji verslininkai jai pirmąkart apsakė savo vargus.
„Atsižvelgiant į gautas smulkiųjų verslininkų įžvalgas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu keičia priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ koncepciją ir nutarimą.
Jis sudarys galimybę savarankiškai dirbantiesiems kompensuoti dalį nuolatinių sąnaudų, tai yra ir nuomos kaštus.
Suderinus su visomis suinteresuotomis pusėm šis pakeitimas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei“, – portalui lrytas.lt parašė jos atstovai.
Anksčiau ji žadėjo, kad tai bus padaryta dar gegužę, dabar termino, kada nutarimas pasieks Vyriausybę, ministerija nenurodė.
Negali padengti visos nuomos
Kaune įsikūrusio prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovė Dovilė Lengvenienė:
„Situacija – sudėtinga. Įmonė „Urmas“ suteikia nuolaidų nuomai, individualiai atsižvelgdama į kiekvieno nuomininko situaciją. Tačiau neįstengtume visiškai panaikinti nuomos mokesčio, nes ir patys juk esame verslas.
Po pirmojo karantino buvo kitaip. Įmonės gavo kompensacijų, tarpininkaujant įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Išmokome naudotis skaitmeniniais įrankiais – pateikti sutartis su nuomininkais Registrų centrui. Tuo metu buvo kompensuota didžioji dalis nuomos sąnaudų pagal numatytą schemą: mes kompensavome 30 proc., dar 50 proc. – valstybė.
Tai buvo vertinga pagalba, padėjusi po pirmojo karantino verslui atsigauti.
Bet šis karantinas yra labai ilgas, jo atlaisvinimo priemonės ilgai užsitęsė. O ir prekyba buvo sustabdyta gruodžio viduryje, prieš pat Kalėdas, kai prekeiviai pasiekia pačią didžiausią apyvartą metuose.
Kalėdinė prekyba paprastai pridengdavo sumenkusią sausio, vasario apyvartą. Bet šįkart tokios galimybės prekeiviai neturėjo. Jie susivežė Kalėdoms prekes ir, paskelbus karantiną, liko be pajamų.
Net ir pavasarį, kai buvo leista atsidaryti parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, pas mus apie 70 proc. prekeivių dar negalėjo dirbti.
Judėjimas tarp savivaldybių irgi buvo sustabdytas, todėl nebuvo ir apsipirkti iš kitur atvykstančių žmonių.
Paramos teko laukti ilgai, o kai buvo priimtas pirmasis dėl antrojo subsidijų paketo, paaiškėjo, kad dirbantiems individualiai veiklos sąnaudos nebus kompensuojamos. Taigi mūsų nuomininkams finansinė našta tapo nepakeliama.
Mes iš pradžių teikėme 30 proc. nuolaidas nuomai manydami, kad paramos schema bus ta pati, kaip ir ankstesnė. Tačiau jos apskritai nebuvo ir vis dar nėra.“
