Žaliavų kainos kyla
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui pozityvūs, visgi nerimą kelia vis dar stipriai augančios žaliavų kainos.
„Be pandemijos keliamų rizikų didžiausias pramonės sektoriaus iššūkis yra kylančios žaliavų kainos, kurios lems ir didėjančias produkcijos kainas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pramonės žaliavų kainos nuo 2016 m. išaugo 170 proc., o vien tik per pirmąjį šių metų ketvirtį 23 proc. Metalų kainos nuo 2016 m. išaugo 194 proc., o per šį ketvirtį – 31 proc.
Produkcijos kainas taip pat didina išaugę logistikos, ypač jūrų konteinerių, kaštai ir trikdžiai logistikos grandinėse. Dideli kaštai susidaro transportuojant jūrų konteineriais iš Azijos šalių į Lietuvą ar kitas Šiaurės Europos šalis“, – paskaičiavo V.Janulevičius.
Anot jo, pardavimo kainos ir toliau augs visose pramonės šakose, o chemijos ir plastikų pramonės šakose tikimasi net didžiausio augimo nuo 2015 m.
Jis atkreipė dėmesį ir į per pandemiją pasikeitusius gyventojų vartojimo įpročius. „Vienas iš didžiausių gyventojų vartojimo pokyčių padarinių – stipriai išaugusi elektronikos, t. y., įvairių kompiuterių, telefonų, elektroninių ir optinių gaminių, paklausa“, – pastebėjo V.Janulevičius.
Ir vėl kalta pandemija
Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, žaliavų kainas aukštyn kelia ir įsibėgėjęs vakcinavimas bei jo veiksmingumas, taip pat švelnėjantys karantinai šalyse. Tai gerina finansų rinkų lūkesčius pasaulio ekonomikoje. „Rinkos tikisi, kad žaliavų paklausa labai sparčiai augs ir tai kelia kainas“, – portalui lrytas.lt paaiškino jis.
Prognozuojama, kad daugelyje pasaulio valstybių bus V formos vartojimo atsigavimas, todėl šiuo metu gamintojai ruošiasi vasaros vartojimo šuoliui ir dalį prekių gamina avansu. „Tai labai svarbu Europai, kurioje iki šiol galioja karantinas, ir gamyba auga nežmonišku tempu, nes įmonių sandėliai ruošiasi karantino švelninimui. Tai kelia žaliavų paklausą ir dar labiau kelia žaliavų kainas“, – pasakojo ekonomistas.
Pasak jo, naivu tikėtis, kad visame pasaulyje kylant žaliavų kainoms, didesnę dalį šios naštos ant savo pečių pasiims patys gamintojai, todėl visiems pirkėjams reikia ruoštis kainų šuoliui.
„Gamintojai taip pat nukentėjo nuo koronaviruso ir neturi tiek daug finansinio rezervo, kad galėtų visą žaliavų kainų augimą kompensuoti. Mūsų laukia infliacijos šuolis. Mano prognozėmis, Lietuvoje metinė infliacija vasaros gale gali siekti 3–3,5 proc., su sąlyga, kad tas žaliavų kainų augimas, kurį dabar matome, išliks“, – bandė spėti ekonomistas.
Visgi A.Izgorodinas tiki, kad pasaulio gali laukti net ne V, o W formos infliacijos ir žaliavų kainų dinamika. Vadinasi, kainos gali sparčiai kilti iki vasaros, o vėliau, sugrįžus karantinui, šiek tiek kristi žemyn.
„Nesvarbu, kokio lygio bus koronaviruso sugrįžimas, jis vis tiek siųs rinkoms signalą, kad situacija su virusu blogėja, vadinasi, ir ekonominė situacija gali pablogėti. Tad bus mažinama žaliavų paklausa, o tai skatins ir žaliavų kainų sumažėjimą. Manau, kad toks scenarijus labai tikėtinas, nes turiu mažai vilčių, kad iki rudens bus spėta suvakcinuoti 70 proc. populiacijos“, – kalbėjo ekonomistas.
Visgi, A.Izgorodino teigimu, Lietuva gali tapti išimtimi pasaulyje. Net jei ir žaliavų kainos rudenį pasaulyje sumažės, infliacija Lietuvoje gali ir nesulėtėti.
„Tai darbo rinkos problema. Ekonomika dar tik pradėjo atsigauti, o užimtumas jau atrodo tikrai labai gerai.
Tai reiškia, kad vasarą ir rudenį mums kaip oro trūks darbuotojų. O turint omenyje didelį ir ilgalaikį nedarbo lygį, kada beveik 27 proc. bedarbių yra ilgalaikiai, įmonės, atsigaunant ekonomikai, neturės iš kur pasiimti laisvų darbuotojų ir pradės konkuruoti tarpusavyje dėl darbo jėgos. Tai reiškia spartesnį atlyginimų augimą ir infliaciją.
Bet verslas yra nualintas koronaviruso pandemijos, įmonės neturi atsarginių resursų, kad galėtų kompensuoti atlyginimų ar žaliavų kainų augimą iš savo kaštų, tad didelė dalis tos naštos bus perkelta ant vartotojų pečių“, – numatė jis.
Namai gali likti nepastatyti
Dėl smarkiai iškilusių medžiagų kainų ir jų trūkumo statybininkai sako nebežinantys, ko griebtis, ir kai kurie namai gali tiesiog likti nepastatyti. Anot A.Izgorodino, tai nėra tik kalbos.
„Tikiu, kad kai kurie namai liks nepastatyti. Bet ar tai bus ilgalaikė problema? Manau, kad ne. Trumpuoju laikotarpiu tikrai gali būti, kad statybininkai arba gamybininkai fiziškai negalės pagaminti tiek prekių, kiek turi užsakymų, nes žaliavų nėra, ir visas pasaulis dėl tų pačių žaliavų konkuruoja.
Bet, manau, kad atėjus rudeniui ši situacija turėtų susitvarkyti, nes V formos vartojimo atšokimas praeis. Žmonės turi daugiau santaupų negu prieš pandemiją, bet reikia suprasti, kad jie per vasarą nemažą dalį tų pinigų ištaškys, tad rudenį ekonomikos augimas išsivysčiusiuose regionuose grįš į visiškai normalų ritmą ir žaliavų deficitas nebus toks aktualus, koks yra šiuo metu“, – kalbėjo ekonomistas.
Pritrūksime nešiojamų kompiuterių
Ekonomisto manymu, smarkiai kils tų prekių kainos, kurioms pagaminti naudojami metalai, nes jų kainos šiuo metu yra itin pakilusios. Dar labiau brangti gali ir automobiliai, ir buitiniai prietaisai, ne išimtis ir elektronika.
„Brangsta komponentų kainos, taip pat kai kurių elektronikos komponentų, pavyzdžiui, lustų, puslaidininkių, šiuo metu rinkoje nėra. Tai kai kuriuos gamintojus net skatina stabdyti tam tikrų produktų, pavyzdžiui, automobilių, gamybą.
Tačiau elektronikos prekės ne tik brangs, jų apskritai bus labai mažai. Nenustebčiau, jei rinkoje išvystume nešiojamų kompiuterių trūkumą, nes jų paklausa auga žmonėms dirbant iš namų, bet lustų nėra. Tai irgi skatins jų kainų augimą“, – įvardijo priežastis A.Izgorodinas.
Veržtis diržų dar nereikia, bet planuoti – pravartu
Ekonomistas spėjo, kad toks infliacijos šuolis turėtų tęstis tik apie tris keturis mėnesius, o vėliau – nurimti. Be to, šiemet atlyginimai Lietuvoje augs sparčiau nei kainos, o ir bankuose žmonės sukaupę rekordiškas sumas, tad kainų augimą sugebės išgyventi ir perkamoji galia nenukentės.
„Kainos augs ir su tuo reikia susitaikyti. Tas prekes, kurių labai reikia, būtų galima nusipirkti dabar arba laukti rudens, nes pirkti tas prekes vasarą bus nelogiška – teks pirkti daiktą, kurio savikaina bus pačiame pike. Jeigu žmonės ieško buitinių prekių ar kitų brangesnių daiktų, geriau palaukti rudens ar žiemos ir tada nusipirkti“, – rekomendavo A.Izgorodinas.
Jo prognozėmis, bangs ir maisto prekės. Tik šįkart dėl to kaltos ne gamtinės sąlygos, o tas pats karantinas.
„Pasaulis ir turtingesni kontinentai, kurie paskatino vakcinavimo tempus, jau švelnina karantiną, atidaro kavines, restoranus, viešbučius. Tai reiškia, kad vasarą, kai bus dar labiau sušvelnintas karantinas, turtinguose kontinentuose stipriai padidės maisto paklausa, kuri buvo stipriai kritusi pandemijos metu, nes beveik niekas neveikė. Šis aspektas labiausiai kels maisto kainas.
Maisto kainas kels ir nafta. Kuo didesnė naftos kaina, tuo brangiau maisto prekes pervežti. Tai svarbu Lietuvai ir Europai, nes viešbučiai ir restoranai neturi viso reikiamo vaisių ir daržovių asortimento, dalį reikia užsakyti iš egzotinių šalių.
O dabar ir logistika labai pabrangusi, ir konteinerių trūksta, nes dabar pasaulio ekonomika trumpą laikotarpį funkcionuoja maksimaliomis apsukomis. Tai reiškia, kad importines prekes bus sunkiau atsivežti, tai kels ir jų kainą“, – aiškino A.Izgorodinas.
Jo prognozėmis, maisto kainos brangs mažiausiai 5–8 proc., tačiau toks kainų kilimas neturėtų ilgai užtrukti. Rudenį krintant žaliavų kainoms, turėtų ir šiek tiek atpigti maistas.
Kitais metais – pagirios po koronaviruso
Visgi ekonomistas neatmeta galimybės, kad dabar matomas kainų augimas yra tik repeticija prieš 2022–2023 m. būsiantį tikrąjį infliacijos šuolį.
„Gali būti taip, kad žaliavų kainos kitais metais augs nuolat, be sustojimo, nes pasaulis jau bus stipriai paspartinęs vakcinaviną, o gal iki metų pabaigos net bus išrasti vaistai nuo koronaviruso. Gali būti taip, kad kitų metų pradžioje koronaviruso pandemija išnyks. Tada matysime ne žaliavų kainų augimo repeticiją, kurią turėsime šią vasarą, bet jau realų spektaklį“, – įspėjo jis.
Prie to prisidės visą pandemiją Europos centrinio banko vykdyta veikla – masiškas pinigų spausdinimas. Taip pat netrukus bus gauti ir įsisavinti Europos ekonomikos gaivinimo plano pinigai, nors, kaip sako A.Izgorodinas, ekonomika ir be jų jau normaliai funkcionuoja.
„Kuo daugiau pinigų, tuo didesnis ir kainų lygis. Tas mechanizmas, kuriuo euro zona naudojasi kovodama su koronavirusu, yra ir geras, ir blogas. Geras tuo, kad greitas ir veiksmingas, nes kuo daugiau pinigų spausdinama, tuo greičiau jie įsisavinami, tai idealu kovojant su krize.
Tačiau jis blogas tuo, kad, kaip ir visada, po gero baliaus ateina pagirios. Tad po šito koronaviruso baliaus Lietuvoje ir Europoje matysime pagirias – spartesnį kainų augimą“, – reziumavo ekonomistas.
