„Matome, kad mokėjimai negrynaisiais nuolat auga ir pernai 2–3 kartus padidėjo atsiskaitymai, grynųjų naudojimas nuolat mažėja. Turėtume toliau skatinti atsiskaitymus negrynaisiais prekybos vietose. Bankai yra darę nemažai akcijų ir kitų priemonių ėmęsi, padalydavo mokėjimo terminalus regionams, kirpyklose, bet dažnai būna, kad tas terminalas praguli stalčiuose“, – diskusijoje trečiadienį sakė E.Čipkutė.
Pasak jos, taip pat reikėtų sukurti metodologiją, kaip skaičiuojamas „šešėlis.“
Anot LBA prezidentės, įmonių Registrų centrui teikiama informacija rodo, kad Lietuvoje yra apie 100 tūkst. įmonių ir apie 20 proc. jų nurodo, kad jų nuosavas kapitalas yra neigiamas. Dar 6,5 proc. nurodo, kad jų nuosavas kapitalas yra nulinis.
„Tai rodo, kad jos optimizuoja savo oficialią finansinę padėtį, taip pat nerodo tam tikrų pajamų, nes kitu atveju su neigiamu nuosavu kapitalu įmonė šiaip jau turėtų bankrutuoti.
Bet jos veikia, ir ką tai reiškia finansiškai – kad 20 proc. įmonių negali prieiti prie bankinio finansavimo, tokioms įmonėms neįmanoma suteikti paskolų, taip pat tokios įmonės negali prieiti prie finansavimo kapitalo rinkose, nes investuotojai į tokį verslą neinvestuoja“, – sakė E.Čipkutė.
Pasak jos, sumažinus „šešėlį“, pagerėtų verslo prieinamumas prie finansavimo.
„Tai pagrindinė žinutė, kurią norėčiau, kad išsineštų tas verslas, kuris yra „šešėlyje“ – kad jis pats praranda labai daug, nes negauna finansavimo, negali augti. Manau, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl ir mūsų smulkiam ir vidutiniam verslui kartais sunku prieiti prie finansavimo, nes oficialūs finansiniai duomenys nebūtinai atspindi tikrąją verslo finansinę padėtį.
Jeigu pataisytumėm „šešėlį“, padidėtų verslo prieinamumas prie finansavimo, ir manau, kad mūsų smulkiam verslui būtų lengviau išaugti į dideles įmones, galėtume naujas pramonės šakas auginti“, – nurodė LBA prezidentė.
Šią savaitę šalyje vyksta kasmetinė pilietinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.
