Ar teisinga būtų prielaida, kad šiemet galime tikėtis daugiau turistų iš Baltarusijos, kurie bandys atvykti atostogauti autobusais arba automobiliais? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad tai gana sudėtingas klausimas.
„Teoriškai gal ir taip, bet praktiškai aš matau dvi kliūtis. Pirma, Rytų rinkų perkamoji galia per pandemiją tikrai nukentėjo tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje.
Jei mes palygintume, pavyzdžiui, ekonomikos skatinimo priemonių dydžius ir pačių priemonių struktūrą euro zonoje ir tose valstybėse, tai pamatytume, kad net nelabai yra ką palyginti – ten skatinimo priemonių dydis buvo labai mažas, kas reiškia, kad gyventojai tikrai nėra sukaupę tų „lašinių“, kaip kad yra sukaupę euro zonos gyventojai.
Taip pat labai svarbu vakcinų pasai ir jų pripažinimas, kurio kol kas dar kaip ir nėra, tad jiems atvykti į Europą nebus taip lengva. Mano asmenine nuomone, galbūt Rytų šalių turistai labiau rinksis savo vietines, Rytų, rinkas, nes ten jų vakcinos yra pripažintos. Tad čia man daugiausia klausimų kelia tas vakcinavimo aspektas, taip pat – nedidelis „laisvų pinigų“ kiekis tose rinkose“, – mano ekonomistas.
Turistai iš Rytų pamėgę Lietuvos kurortus Birštoną, Druskininkus, taip pat pajūrį, čia jie išleidžia nemenkas sumas, tad Lietuvai skausmingas turistų iš Rusijos ir Baltarusijos praradimas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 metais vietiniai turistai Lietuvoje išleido 204,8 mln. eurų, užsienio – 977,8 mln. eurų, nors tiek vienų, tiek kitų apimtys pernai buvo beveik vienodos. Vien Rusijos turistai pernai Lietuvoje išleido 114,9 mln. eurų (vienam žmogui – 420,9 euro), Baltarusijos – 9,6 mln. eurų (269,2 euro).
