Be to, dalis didžiųjų pasaulio ekonomikų (JAV, Kinija) aktyviai supirkinėja žaliavas, o tai dar labiau didina jų paklausą. Dalies žaliavų pristatymas vėluoja dėl įvairių trikdžių logistikos grandinėse.
„Esant tokiai situacijai didžiajai daliai atvejų beveik neįmanoma užbaigti jau sudarytų sutarčių. Be to, kyla didelis neapibrėžtumas, kaip dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose, nes kainų augimas nesistabilizuoja, o medžiagų tiekėjai ir gamintojai kainas nurodo vidutiniškai tik 14-ai dienų, o kartais – tik tos dienos kainą, tad, užbaigus viešojo pirkimo procedūrą, rangovo pateiktas pasiūlymas jau nebeatitiktų rinkos situacijos“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Atsižvelgdama į susiklosčiusios situacijos rimtumą ir galimų padarinių mastą, LPK pažymi, kad esamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, tam reikalingi skubūs politiniai sprendimai.
Pramonininkai siūlo kas mėnesį indeksuoti viešųjų pirkimų sutartyse numatytas kainas, atsižvelgiant į realias rinkos kainas, kurias geriausiai indikuoja žaliavų biržos. Anot LPK, tokia praktika jau taikoma Skandinavijos šalyse.
LPK ragina kreiptis į Europos Komisiją prašant nustatyti kompensavimo mechanizmą ES finansuojamų objektų statybos pabrangimui kompensuoti, kad šie projektai galėtų būti užbaigti, kaip tai padarė Europos statybos pramonės federacija (FIEC).
„Ši problema aktuali ne tik privačiam sektoriui, tačiau ir kelia grėsmę visoms perkančiosioms organizacijoms bei valstybei. Rangovai nebegalėdami užbaigti statybų be papildomo kompensavimo bus priversti kelti bankroto bylas, prasidės teisminių ginčų ir nutraukiamų sutarčių banga.
Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turės daugybę neužbaigtų objektų, kuriuos reikės konservuoti arba kurių užbaigimui reikės ieškoti naujo rangovo ir mokėti už jo paslaugas naujomis žymiai didesnėmis kainomis. Be to, kyla grėsmė, kad ES finansuojami projektai bus neužbaigti ir dėl to reikės grąžinti gautas ES lėšas“, – teigiama LPK pranešime.
Pramonininkai ragina keisti Civilinio kodekso nuostatą, kurioje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo rangovui suteikiama teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. nuo sutarties kainos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Anot LPK, tokiu atveju sutarties kaina gali būti padidinta tik suma, kuri viršys 15 proc. sutarties kainą su PVM.
„Laikina priemonė, iš dalies galinti palengvinti įmonei situaciją galėtų būti garantuojamos paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Individualios garantijos įmonėms, jaučiančioms likvidumo trūkumą, galėtų būti išduodamos kurį laiką, kaip tai buvo taikoma 2020 m. nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, kai paskolos galėjo būti skirtos apyvartinėms lėšoms veiklos palaikymui ar investicijų pabaigimui finansuoti“, – nurodo LPK.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina net 172 proc.
Tačiau situacija Lietuvos rinkoje dėl geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių yra dar blogesnė. Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, pastaruoju metu fiksuota ženkli žaliavų infliacija: metalas ir jo gaminiai (110 proc.), statybinė mediena (20 proc.) ir jos gaminiai (50 proc.), plastikas ir jo gaminiai (80 proc.), stiklas ir jo gaminiai (10 proc.), betonas ir jo gaminiai (10 proc.), bitumas (30 proc.) ir kt. Vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 metų lapkričio mėnesio sudaro 45 proc.
„Priklausomai nuo statomame objekte naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių, didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų“, – teigiama LPK pranešime.
