Rusijos vyriausybė parlamentui pranešė, kad bus parengti mokesčių įstatymų pakeitimai.
Premjeras Michailas Mišustinas netgi pažadėjo įvesti progresinį pelno mokestį – kuo daugiau uždirbi, tuo didesnę dalį atseikėji valstybei.
Pyksta dėl augančių kainų
Anot ministro pirmininko, pokyčiai reikalingi dėl kai kurių gamintojų ir prekybos tinklų godumo. Esą būtent tai nulėmė vartojimo prekių kainų augimą Rusijoje pastaraisiais metais.
„Vyriausybė turi pakankamai instrumentų, kad apribotų apetitą tų, kurie pelnosi kylant paklausai įvairiose srityse“, – aiškino M.Mišustinas.
Kainos Rusijoje iš tiesų smarkiai auga.
Centrinio banko duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius metinė infliacija jau siekė 5,7 proc., nors buvo planuota tik 4 proc.
Administracinės priemonės – pavyzdžiui, cukraus ar aliejaus kainų įšaldymas trims mėnesiams – kol kas naudos nedavė. Tačiau valdžia toliau spaudžia verslą.
Neseniai Prekybos ir pramonės ministerija pareikalavo, kad mažmeninės prekybos tinklai pasiaiškintų, kodėl brangsta maisto produktai.
Tik vargu ar tai sustabdys infliaciją. Kaip laikraščiui „Vedomosti“ sakė autoritetingas ekonomistas Andrejus Movčanas, priežasčių yra ne viena – technologinis žemės ūkio sektoriaus atsilikimas, priklausomybė nuo importo, ekonominės sistemos neefektyvumas.
„Tačiau daug ką galima pakeisti visai greitai. Pavyzdžiui, atšaukti sankcijas maisto produktams iš Europos Sąjungos. Tai tikrai padidintų konkurenciją, o kainos imtų leistis“, – aiškino ekonomistas.
Nori riboti patys save?
Valdžią šiurpina ir kapitalo nutekėjimo iš Rusijos apimtis. Pats M.Mišustinas viešai paskelbė, kad verslo kompanijų išmokėti ir į užsienį pervesti 2019 metų dividendai siekė net 4,3 trilijono rublių (47,76 mlrd. eurų).
Daugiausia jų iškeliavo į mokesčių lengvatomis garsėjančias valstybes – Kiprą, Maltą, Liuksemburgą ar Nyderlandus, todėl Rusija nusprendė su šiomis šalimis nutraukti sutartis, leidžiančias išvengti dvigubo apmokestinimo.
M.Mišustinas piktinosi, kad lėšas į užsienį perveda ir stambiausios Rusijos kompanijos, užuot jas investavusios šalyje.
„Jei bendrovė aktyviai pervedinėja dividendus ir kitokius pinigų srautus iš Rusijos, mes galime imtis veiksmų, pavyzdžiui, taikyti progresinį pelno mokestį“, – pareiškė premjeras.
Tiesa, dėl to kilo šioks toks nesusipratimas.
Pats M.Mišustinas tvirtino, kad net 27 proc. į užsienį pervestų dividendų uždirbo energetikos sektoriaus įmonės, toliau sekė metalurgijos pramonė ir bankai.
O juk būtent tokiose bendrovėse bent dalis akcijų, jeigu ne visos, priklauso valstybei. Šių kompanijų direktorių tarybose – ministrai ar prezidento administracijos atstovai. Vadinasi, būtent jie laimina pinigų pervedimus į užsienį.
Perveda iš baimės
Vis dėlto M.Mišustino pažadai keisti mokesčių sistemą sukėlė audrą tarp Rusijos verslininkų ir šios srities ekspertų.
Mat daugelis netgi nesupranta, kaip bus skaičiuojamas progresinis pelno mokestis.
Nemažai ekonomistų tvirtina, kad iš tiesų verslininkai pinigus svetur perveda ne tiek norėdami sutaupyti mokesčių sąskaita, kiek iš baimės.
„Lengvatinių mokesčių zonos jau seniai naudojamos ne norint sumokėti mažiau, o dėl verslo saugumo. Ten apginti savo teises ir kapitalą kur kas paprasčiau negu Rusijoje.
Tokiose šalyse kur kas mažesnis korupcijos lygis, teismai yra nešališki, dažniausiai jie vadovaujasi britų teisės normomis“, – vardijo Rusijos juristų asociacijos narė Marija Spiridonova.
Jos nuomone, valdžia, užuot siekusi priversti verslininkus palikti dividendus šalyje, pirmiausia turėtų užtikrinti kapitalo saugumą ir nuosavybės neliečiamumą.
