Kalbėdama konferencijoje, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad pandemija tik paryškino iki šiol Lietuvoje egzistavusias problemas, todėl svarbu ne tik kalbėti apie atsigavimą po koronaviruso krizės, bet ir spręsti įsisenėjusias šalies problemas.
Tarp jų ir socialinė atskirtis, kuri, premjerės teigimu, dažnai persidengia: tie patys žmonės priklauso kelioms skirtingoms socialinės rizikos grupėms. „Pakeisdami šių grupių padėtį, galime pakeisti ir bendrus rezultatus“, – teigė I.Šimonytė.
„Be tam tikrų ES padiktuotų sąlygų absoliutus prioritetas yra švietimas“, – konferencijoje pareiškė premerė. Ji paragino mokslo ir verslo bendradarbiavimą įveiklinti turinčias institucijas dirbti ne vien biurokratiškai, bet siekti lankstumo, būti greitoms ir artimoms verslo filosofijai.
I.Šimonytės teigimu, šaliai labai svarbi talentų susigrąžinimo programa, kuri tampa įmanoma Lietuvai siekiant aukštesnės pridėtinės vertės. Premjerės žadėjo daugiau investuoti į universitetų programas, fizikinius ir informacinių technologijų (IT) mokslus.
Dideli būti negalime, pigūs – nenorime
Kalbėdama apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, premjerė pabrėžė, kad ilgai siekę būti pigiausiais Europoje, dėl kylančio pavojaus nacionaliniam saugumui, daugiau sau to nebegalime.
„Ar mes galime pirkti elektrą iš nesaugių elektrinių? Ne, negalime, nes tai yra egzistencinė grėsmė“, – apie situaciją dėl Astravo atominės elektrinės užsiminė I.Šimonytė.
Didžiausi, premjerės teigimu, netapsime dėl objektyvių priežasčių, todėl „Naujos kartos Lietuvos“ projekte numatoma tapti greitesniais ir lankstesniais. Tai, pasak I.Šimonytėms, mažoms šalims pasiekiama lengviau nei didelėms.
Kad valstybė būtų greita ir lanksti, premjerės teigimu, reikia stiprių valstybinių institucijų ir gerų viešųjų paslaugų. „Tam skyrėme per mažai dėmesio“, – pripažino premjerė.
Tarp svarbiausių tikslų ji įvardijo viešojo administravimo gerinimą bei išreiškė poziciją, kad valstybės tarnyba turėtų būti vertinama labiau nei privatus sektorius ir turėtų prisiimti daugiau atsakomybės.
„Visada buvo įsitikinimas, kad auganti ekonomika sukurs geresnes paslaugas ir institucijas. Tokie dalykai automatiškai nebūtinai vyksta. Ypač, kai turime vidinių disbalansų, pavyzdžiui, kai skiriasi apmokėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose. Jeigu specialisto pasirinkimas atlyginimo požiūriu tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra akivaizdus, institucijos stiprėti negali“, – konferencijoje kalbėjo I.Šimonytė.
„Niekas taip nesugadina santykio tarp sumokamų mokesčių ir gaunamos grąžos, kaip prastas administravimas“, – pastebėjo premjerė. Pasak jos, kol institucijos negebės sutartyse tinkamai užtikrinti viešojo intereso gynimo, tol viešajame sektoriuje neįsivyraus tvarka.
Vyriausybė taip pat planuoja skirti daugiau dėmesio duomenų atvėrimui, padėsiančiam kurtis naujos kartos ekonomikai. Taip pat strateginių ryšių su Vakarais stiprinimui, kurie, premjerės teigimu, leis išsivaduoti iš grėsmę šalies saugumui didinančios priklausomybės per elektros jungtis.
Vakaruose tik funkciškai
I.Šimonytė Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES) bei dalyvavimą jos programose pavadino „viena didele sėkmės istorija“, tačiau teigė, jog Lietuvai gresia prarasti ES vijimosi pagreitį.
Premjerės įsitikinimu, į ES esame įsilieję funkciškai, bet, vertybiniu požiūriu, įsiliejimas į Vakarus nėra iki galo įvykęs. „Sakyčiau, kad vyksta priešingi procesai ar pastangos juos skatinti. Tą galima įvertinti, kaip mentalinę Berlyno sieną, kuri tebestovi vertybių prasme“, – pastebėjo I.Šimonytė.
„ES diskusijose matome savo skaudulius ir norime teikti paraiškas jų sprendimui, tačiau mažiau esame linkę klausyti, kas yra aktualu kitoms valstybėms, su kuriomis esame sąjungoje. Ypač, jei jos yra toliau geografiškai, tie skauduliai mūsų neliečia, kaip, pavyzdžiui, nelegali imigracija Pietų Europoje.
Man atrodo, kad vis dar labiausiai ES vertiname už materialius dalykus: finansinę paramą, galimybę keliauti, dirbti kitose šalyse, bet ne už vertybinę apsaugą ir demokratinį lauką, kurią ES suteikia kaip laisvo pasaulio piliečiams“, – konferencijoje kalbėjo premjerė.
„Naujos kartos Lietuva“ yra Europos Komisijos (EK) priemonė, skirta gaivinti Europos ekonomikas po koronaviruso krizės bei didinti jų atsparumą. Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.
