Vakar Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Palangoje esančios vilos „Auska“ turto pasisavinimo ir sugadinimo. Toks sprendimas buvo priimtas gavus Palangos mero Šarūno Vaitkaus prašymą.
Prokurorams teks išnarplioti, ar tuometei „Auskos“ nuomininkei bendrovei „Ambra investicijos“ per pusantro tūkstančio įvairių daiktų už simbolinę kainą buvo parduota teisėtai.
Tokį keistą sandorį prieš 7 metus sudarė „Baltijos“ valstybinė įmonė, nors nuomojamą viešbutį tuomet jau valdė Turto fondas, vėliau tapęs Turto banku.
Pasigedo perimto turto
„Auskoje“ buvusio turto pasigedo šį mėnesį viešbutį perėmusi Palangos savivaldybė.
Pernai lapkritį priimtu Vyriausybės nutarimu kadaise šalies vadovų poilsio rezidencija buvęs viešbutis su 22 hektarų jam priklausančio pajūrio pušyno buvo išgelbėtas nuo privatizavimo ir perduotas kurortui.
Kartu su viešbučiu savivaldybė perėmė ir 2011 metais su Vilniaus bendrove „Amber investicijos“ sudarytą nuomos sutartį, kuriai galioti buvo likę paskutiniai mėnesiai.
Perskaičiusi dar tuometės „Baltijos“ valstybės įmonės pasirašytą pastatų komplekso nuomos sutartį, savivaldybės komisija ėmėsi skaičiuoti ir „Ambra investicijai“ išnuomotus ir sutartyje smulkiai aprašytus daiktus: interjero detales, įrangą, baldus ir net kabliukus ant sienos ar šiukšlių dėžes.
Tuomet ir paaiškėjo, kad visas pastato viduje buvęs turtas 2014 metais tam pačiam nuomotojui paslaptingai parduotas už juokingą kainą.
Visas materialusis turtas buvo išnuomotas už 30 tūkst. litų (apie 8,7 tūkst. eurų) per metus, tačiau likus dar beveik septyneriems nuomos metams į bendrovę pertvarkoma „Baltija“ viską išpardavė vos už 42 tūkst. litų (apie 12 tūkst. eurų).
Perdavė tik pastatus
Dėl tokio valstybės turto iššvaistymo savivaldybė priekaištus metė nuomos sutartį administravusiam Turto bankui, kuriam nuo 2012 metų balandžio „Auska“ buvo perduota patikėjimo teise.
„Kaip „Baltijos“ poilsio namai galėjo parduoti kitam savininkui priklausančio pastato turtą? Kodėl valstybės turtas buvo parduodamas be aukciono?“ – viešai klausė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Anot kurorto savivaldybės, „Auską“ perėmęs Turto bankas į apskaitą neįtraukė viso nuomos sutarties prieduose nurodyto valstybės turto, jo nekontroliavo ir leido pusvelčiui iššvaistyti.
Tačiau Turto banko atstovai tvirtino, kad „Auskoje“ buvęs turtas jiems nepriklausęs, nes Vyriausybė Turto bankui jo nebuvo perdavusi.
„Vyriausybės nutarimu 2012 metų balandį tuomečiam Turto fondui buvo perduotas tik „Baltijos“ įmonei priklausęs nekilnojamasis turtas – „Auskos“ viešbučio komplekso statiniai.
Po pusantrų metų atskiru Vyriausybės nutarimu mums dar buvo perduotas 141 paveikslas.
Todėl perėmėme tik pastatų nuomos sutartį, o „Auskoje“ buvę kilnojamieji daiktai mums nebuvo perduoti. Kaip galėjome nuomoti ir prižiūrėti ne mums priklausantį turtą?“ – aiškino Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė.
Anot jos, Turto bankui „Auskos“ pastatus perdavusi „Baltijos“ įmonė liko materialaus turto savininke ir jį nuomojo toliau.
Pirko, kad nebemokėtų nuomos
Bendrovės „Ambra investicijos“ direktorius Vitalijus Baranauskas taip pat tvirtino, kad 2011 metais buvo sudarytos dvi atskiros nuomos sutartys: pastatų bei įrangos ir kilnojamojo turto: „Pirmaisiais nuomos metais atlikome vidaus rekonstrukciją: vietoj buvusių aštuonerių apartamentų įrengėme 28 kambarius, supirkome jiems panašaus stiliaus baldus.
Viduje buvęs „Auskos“ turtas jau buvo nudėvėtas, baldus reikėjo remontuoti, todėl vėliau juos nuomoti buvo netikslinga. Man regis, kad tuo metu „Baltija“ visą turtą buvo nurašiusi ir kaip nereikalingą mums pasiūlė pirkti už likutinę vertę. Mes sutikome, nes įsigijus šį turtą mums nebereikėjo mokėti už jo nuomą“, – pasakojo V.Baranauskas.
Jis teigė, kad per tuos metus dalis iš „Baltijos“ nupirkto turto nusidėvėjo ir buvo išmesta arba pakeista, o buvusiems nuomininkams priklausantys prezidentinio numerio baldai ir kiti masyvūs minkštieji baldai liko, nes jų nėra kur dėti.
„Ambra investicijų“ vadovas svarstė, ar dėl šių baldų bus verta bylinėtis su savivaldybe, nes šio „Auskoje“ likusio turto vertė esanti menka.
Sutartį skaito kitaip
Tačiau visai kitaip prieš 10 metų pasirašytą sutartį vertina Palangos savivaldybė.
Kurorto vadovų įsitikinimu, „Auskos“ nuomos sutartis apėmė ir viduje buvusio materialiojo turto nuomą, dėl kurios buvo suderėta atskira nuomos kaina.
Visas nuomininkui perduodamas turtas smulkiai nurodytas Statinių ir įrangos perdavimo ir priėmimo akte, kuris buvo įvardytas kaip sutarties priedas Nr.10. Kilnojamojo turto sutartis, kurioje buvo aptartos šio turto nuomos sąlygos, buvo kitas sutarties priedas.
Pagrindinėje sutartyje parašyta: „Ši sutartis, taip pat visi jos pakeitimai, papildymai ir priedai sudaro vieningą susitarimą tarp šalių ir ši sutartis negali būti niekaip išskaidyta.“
Neatskiriami nuo viešbučio
Pasak savivaldybės teisininkų, specialiai šiai reprezentacinei vilai kurti masyvūs baldai, interjero detalės, įranga, kilimai, vitražai yra neatsiejama istorinio pastato dalis ir pabrėžia „Auskos“ autentiškumą ir išskirtinumą.
„Be viduje esančio turto, šiame pastate viešbutis negalėtų funkcionuoti, todėl antraeiliai daiktai yra neatsiejamas pagrindinio daikto priklausinys.
Jei Turto bankui buvo perduotas viešbučio pastatas, jis buvo perduotas kartu su viešbutyje esančiais daiktais, su kuriais pastatas ir buvo išnuomotas“, – aiškino savivaldybės teisininkai.
Su tokia savivaldybės pozicija Turto bankas sutikti nenori.
„Pagal teisės aktų reikalavimus, Vyriausybei perduodant nekilnojamąjį turtą kartu su juo materialusis turtas nėra perduodamas. Tai gali būti padaryta atskiru Vyriausybės nutarimu, kuriame visi perduodami daiktai įvertinami ir išvardijami“, – aiškino Teisės skyriaus vadovė J.Žibūdienė.
Ji teigė nežinanti, kaip tas turtas buvo parduotas be aukciono, nes Turto bankas jo nevaldė ir nenuomojo.
Įtaria korupcinį susitarimą
Šią nuomos sutartį ir daiktų pardavimo sandėrį prokurorų prašoma ištirti ir įtariant korupcinį susitarimą.
Savivaldybei įtarimų kelia sutarties punktas, kuriuo pasibaigus nuomai pastatą leidžiama grąžinti neatlikus remonto.
Sutartyje nurodyta, kad nuomininkas perduoda sutvarkytus, švarius ir atnaujintus statinius ir įrangą tokios būklės, kad be kapitalinio remonto juos būtų galima naudoti ne mažiau kaip 5 metus.
Tačiau nuomininko nuožiūra vietoj šios sąlygos dėl statinių ir įrangos būklės jam buvo leidžiama metų laikotarpiui po sutarties pabaigos pateikti 4 mln. litų sumos draudimo nuo gaisro, užliejimo, stichinių nelaimių, vagystės, piktavališko trečiųjų asmenų turto sugadinimo polisą.
„Viso pastato vidus – kaip po karo. Atrodo, kad po praėjusios vasaros pastatas jau nebuvo šildomas – visoje „Auskoje“ jaučiamas pelėsis, nuo drėgmės atsiklijavę sienų tapetai.
Mums pastatas perduotas toks, kad naujam nuomininkui jokia viešbučio veikla neįmanoma be rimtų investicijų“, – teigė Š.Vaitkus.
„Auską“ nuomosis vilniečiai
Tačiau net ir tokios būklės „Auskos“ vila sudomino šio pastato naująjį nuomininką – restoranų ir viešbučių tinklą valdančią Vilniaus bendrovę „Roko virtuvė“.
Šią savaitę su konkursą laimėjusiais vilniečiais pasirašyta trumpalaikė dvejų metų nuomos sutartis.
„Roko virtuvė“ už „Auskos“ nuomą savivaldybei kasmet mokės apie 145 tūkst. eurų. Kol vila bus nuomojama, savivaldybė spręs, kaip geriau panaudoti perimtą garsųjį pastatą.
„Dabar užsakyta galimybių studija, kuri turėtų atsakyti, kokiai socialinei paskirčiai „Auską“ geriausiai būtų galima panaudoti.
Be to, jau pradėjome teritorijos planavimo procedūras ir prie „Auskos“ bus paliktas tik pastatui prižiūrėti pakankamas plotas, o apie 20 hektarų miško perduosime valstybei, kad niekiam nekiltų minties šios pajūrio teritorijos apstatyti privačiomis vilomis“, – dėstė Palangos meras Š.Vaitkus.
