Skolos viršijo turto vertę
Rokiškio rajone, Obeliuose, nebeliks aliejaus spaudimo įmonės „Rokiškio aliejinė“. Prieš 4 mėnesius Panevėžio apygardos teismas bendrovei iškėlė bankroto bylą.
Gamykla šalyje labiau žinoma kaip „Obelių aliejus“. Per daug metų bendrovė bankrutavo ne kartą, keitė pavadinimus, vis kėlėsi iš naujo, tačiau šįkart atgimti, regis, nebepavyks.
Aliejaus gamintojų skolos nevaldomai pradėjo augti prieš keletą metų ir peržengė 8 milijonų ribą, o turto įmonė teturėjo kiek daugiau nei už 6 mln. eurų. Pernai bendrovė patyrė beveik pusę milijono eurų nuostolių ir tapo nemoki.
Rapsų augintojams bendrovė įsiskolino pusę milijono eurų, dar pusę milijono eurų liko skolinga trąšomis, sėklomis, grūdais prekiaujančiai bendrovei „Scandagra“. Būtent ši bendrovė kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo.
Skausmingiausia žinia gyventojams buvo pranešimas apie atleidimus. „Rokiškio aliejinė“ Užimtumo tarnybai nurodė atleidžianti 21 bendrovės darbuotoją.
Mažam Obelių miestui suduotas didelis smūgis, nes bendrovė buvo viena didžiausių darbdavių.
Savininkai esą nesutarė
Iš pradžių „Rokiškio aliejinei“ vadovavo panevėžietis Remigijus Jėčius.
Pasak grūdų augintojų asociacijos vadovo Igno Jankausko, „Rokiškio aliejinės“ akcininkas pastaruoju metu buvo žinomas žemės ūkio žaliavų prekybos rinkoje asmuo, bendrovės „Baltic Trading“ vadovas Dmitrijus Aleksandrovas.
Prie aliejaus gamintojų yra prisijungusi bendrovė „Žvalguva“. Su ja susijusi įmonė perpirko „Rokiškio aliejinės“ paskolą iš tuomečio „Citadelės“ banko ir tapo aliejaus gamintojų kreditore.
Pastarajai bendrovei priklauso grūdų elevatoriai visoje šalyje, ji parduoda grūdus, trąšas, kitą žemės ūkio produkciją.
Dėl akcininkų nesutarimų, I.Jankausko žiniomis, mokesčių inspekcija nustatė PVM mokėjimo pažeidimus ir „užšaldė“ bendrovės sąskaitą. Vis dėlto, kaip teigė I.Jankauskas, asociacija kartu su ūkininkais visokiais būdais siekė išvengti bankroto.
„Bendrovė netgi sugebėjo gauti pusę milijono eurų valstybės subsidiją. Buvo suplanuota, kad iš subsidijos bus atsiskaityta su ūkininkais. Manau, kad visa ta suma atiteko „Žvalguvos“ įmonei, o ne rapsų augintojams“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pardavė žinomą ženklą
I.Jankauskas paneigė gyventojų kalbas, kad „Rokiškio aliejinė“ negamino aliejaus, o tik perpilstė jį į butelius, tik ne į tuos, ant kurių parašyta „Obelių aliejus“.
Išties buteliai su užrašais „Obelių aliejus“ jau beveik 20 metų – ne Obelių produkcija. „Obelių aliejaus“ prekės ženklas buvo parduotas 2002 metais. Anksčiau, kai bendrovė dar vadinosi „Rokiškio aliejus“, jos direktorius R.Jėčius spaudai sakė, kad „Obelių aliejus“ atvežamas iš užsienio, o su Obeliais jį sieja tik istoriškai likęs vardas.
„Kas skaito etiketes, painiavos nemato, tačiau jas skaito ne visi. Mes norime įeiti į rinką su nauju prekės ženklu „Rokiškio aliejus“, jį gaminame tik iš Lietuvoje augančių rapsų. Bendrovė taip pat tiekė žaliavą prekės ženklu „Tyras“ pažymėtam aliejui, bet pati jo nepilstė. Todėl nusprendėme nebedirbti su šituo prekės ženklu“, – tuomet teigė direktorius.
Tačiau „Rokiškio aliejus“ rinkoje kaip ir liko nematomas.
I.Jankauskas aiškino, kad pastaruoju metu bendrovė į mažmeninę prekybą pateikdavo nedaug aliejaus. Daugiausia dideliais kiekiais traukinių cisternomis gabeno jį užsakovams. Taip pat pardavinėdavo rapsų išspaudas.
„Pagrindinė „Rokiškio aliejinės“ užduotis buvo perdirbti rapsus ir parduoti aliejų kaip masinį produktą – dalį netgi biodegalų gamybai. Tačiau bendrovė buvo priversta mažinti gamybą, nes nebeturėjo žaliavų. Dar bandė supirkinėti iš didelių įmonių, tačiau to neužteko“, – teigė I.Jankauskas.
Konfliktai – dėl smarvės
Vienas „Žvalguvos“ bendrovės savininkų ir direktorius Valdas Lebeda iš pradžių nenorėjo prisipažinti susijęs su bendrove, vėliau vis dėlto tai patvirtino.
„Ko aš čia spaudoje komentuosiu? Kuo čia susijęs bankrotas su mumis? Mes neteisėto nieko nedarome“, – tepasakė V.Lebeda.
Prisiskambinti „Rokiškio aliejinės“ savininkams nepavyko. Keletą dienų jie neatsiliepė į telefono skambučius.
Gamybos vadovas, prieš keletą metų buvęs direktorius, panevėžietis R.Jėčius paaiškino, kad bankroto galėjo ir nebūti, jei ne bylinėjimasis teismuose su skolininkais.
„Gal mane veikia emocijos, bet daug kas kaišiojo mums pagalius. Netgi Obelių bendruomenė, kurią rėmėme“, – tikino R.Jėčius.
Buvęs Obelių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Jocys nustebo tai išgirdęs. Betgi prisiminė, kad prieš keletą metų obeliečius vargino didžiulė smarvė. Iš pradžių jie manė, kad orą teršia „Rokiškio aliejinė“, o vėliau išsiaiškino, kad smarvė sklinda iš spirito varyklos.
„Galiu tik spėti, kad jie įsižeidę dėl to, jog mes iš pradžių ir juos kaltinome. Mes išties kovojome, aš pats buvau įlindęs į varyklą ir filmavau. Paviešinau, kaip ten burbuliuoja“, – sakė V.Jocys.
Įdarbinti galės tik keletą
Obelių seniūnė Jūratė Šinkūnienė sakė, kad gyventojai apie bankrotą sužinojo ne iš savininkų, o daugelis jų patyrė šoką.
„Su visais vietos verslininkais sutarėme, bet su šitais nebuvo jokio ryšio. Kartą paprašėme prisidėti prie „Obelinės“ šventės, bet atsakymo nesulaukėme“, – prisiminė seniūnė.
Seniūnė sakė, kad keletą atleistų darbuotojų galės įdarbinti vasarą seniūnijoje atlikti laikinų darbų.
Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas ir administracijos direktorius Andrius Burnickas sakė girdėję apie įmonės bankrotą, tačiau teigė savininkų nepažįstantys, o įmonėje nesilankė.
Vis matydavo ištiestą socialdemokratų ranką
Šalyje anksčiau kalbant apie „Obelių aliejų“, buvo kalbama ir apie Socialdemokratų partiją. Esą ne kartą ties bankroto riba atsidūrusią įmonę skirdama investicijų traukė už pakarpos socialdemokratų valdžia.
Rokiškio mero patarėjas, ilgametis Seimo narys socialdemokratas Vytautas Saulis puikiai prisiminė „Obelių aliejaus“ įsitvirtinimo rinkoje pradžią. Tai buvo beveik prieš 30 metų. Pirmasis bendrovės direktorius buvo dabar jau miręs Bernardas Trimonis.
Po 1996-ųjų V.Saulis nepateko į kitos kadencijos Seimą, tad jam direktorius pasiūlęs eiti dirbti įmonės komercijos direktoriumi.
„Tuo metu mums sekėsi tikrai neblogai. Per metus supirkdavome iki 30 tūkstančių tonų rapsų grūdų ir pagamindavome 15-16 tūkstančių tonų aliejaus. Bendrovės atveždavo produkciją, jiems pinigų nereikėdavo, o tik rapsų išspaudų. Jos labai geras pašaras gyvuliams, vištoms“, – pasakojo V.Saulis.
Jis prisiminė, kad veždavo į Seimą „Obelių aliejaus“, tačiau pardavus prekės ženklą, aliejus labai suprastėjo. Jam draugai pradėję sakyti, kad aliejus keptuvėje labai čirška ir juokais klausdavo, ar tik tas aliejus nespaudžiamas kokiuose Jonavos garažuose.
