Ekspertų vertinimu, tam daugiausiai įtakos turėjo el. pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus augimas. Taip pat didelę įtaką pranešimų skaičiaus augimui turėjo praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą savo klientų sąskaitas perkėlusi įmonė, turinti elektroninių pinigų įstaigos bei specializuoto banko licencijas.
„Daugiau nei perpus išaugęs pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius skaičius rodo, kad el. pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius plečiasi itin sparčiai. Galima teigti, kad Lietuva lyderiauja el. pinigų įstaigų skaičiumi tarp kitų ES valstybių dėl čia galiojančių paprastesnių įsteigimo procedūrų, todėl fintech įmonės tuo naudojasi ir steigia savo padalinius Lietuvoje.
Galimai tokiam augimui įtakos turėjo ir susiklosčiusi COVID-19 situacija. Besiplečiantis sektorius reikalauja daugiau priežiūros, konsultacijų, naujų nuostatų įtraukimo į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, galiojančių normų išaiškinimo, tad pinigų plovimo prevencijos specialistų darbų apimtys taip pat padidėjo.
Jaučiamas didelis specialistų, galinčių apdoroti intensyviai plaukiančius paklausimus, konsultuoti, rengti mokymus, poreikis, būtinas ir finansavimas jų išlaikymui“, – sako Mindaugas Petrauskas, FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, toliau auga iš bankų gautų pranešimų skaičius, plėtėsi ir įstaigų, kurios yra įpareigotos vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones, sąrašas. Į jį nuo praėjusių metų pradžios įtraukti virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai.
Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2020 m. atliko strateginę el. pinigų įstaigų sektoriaus analizę. Nustatyta, kad nemažai didelę riziką keliančių el. pinigų įstaigų valdytojų yra užsienio valstybių, dažniausiai – Jungtinės Karalystės, Latvijos, Izraelio ir Kinijos, fiziniai ar juridiniai asmenys. Šių įstaigų sąskaitos dažniausiai atidaromos nuotoliniu būdu, jas atidaro ir naudojasi užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Edmundas Jankūnas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas, pastebi, kad atliktos analizės išvados parodė, jog elektroninių pinigų įstaigos nepakankamai atidžiai vertina savo klientus, nes jiems pavyksta atidaryti sąskaitas naudojant suklastotus dokumentus.
COVID-19 įtaka
Pinigų plovimo prevencijos ekspertai, analizuodami gautus pranešimus apie įtartinas operacijas, pastebėjo, kad per 2020 m. išryškėjo aiški tendencija – pasaulinė koronaviruso pandemija tapo finansinių nusikaltimų priedanga.
Praėjusių metų pradžioje pasaulis paniro į sveikatos krizę, tuo netruko pasinaudoti sukčiavimu internete užsiimantys asmenys. Matydami dideles valstybių pastangas apsirūpinti asmens apsaugos priemonėmis, reikiama medicinine įranga, o žmonėms ieškant bet kokių priemonių kovai su COVID-19, nusikaltėliai svetimų pinigų išviliojimui pasitelkdavo melagingas reklamas, siūlančias pigiai ir greitai įsigyti tam tikrų priemonių ar vaistų nuo COVID-19, patikimumo įspūdį sustiprindami itin įtikinančiomis nuotraukomis, siūlomų preparatų ar priemonių specifikacijomis, sertifikatais ar kitokiais dokumentus.
Schemos veikdavo panašiai – melaginga reklama patikėjęs nukentėjusysis perveda pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau jokių prekių negauna.
Tikėtina, kad ateityje padaugės sukčiavimo atvejų, melagingai siūlant įsigyti jau egzistuojančias vakcinas nuo COVID-19.
Nemažą susirūpinimą kelia viešieji pirkimai pandemijos metu. Dažnai jie vykdomi skubotai, neištyrinėjus rinkos, tai turi įtakos kainai, kuri neretai būna gerokai padidinta. Dauguma medicininių preparatų, skirtų kovai su COVID-19, yra specifiniai, pasaulyje juos gamina ribotas gamintojų skaičius. Naudodamiesi situacija, kad praėjusiais metais apie COVID-19 informacijos nebuvo labai daug, o pandemija plito ypač greitai, viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo rinkos situaciją žinantys tarpininkai, kurie, pasiūlę kelis kartus realią prekės kainą viršijančius įkainius, laimėdavo viešuosius pirkimus.
Po to tarpininkai formindavo fiktyvius reklamos, konsultacijų ir kitokius paslaugų sandorius su jų valdomomis ar susijusiomis lengvatinio apmokestinimo įmonėmis, kurioms pervesdavo gautus pinigus, taip išvengdami pelno, Pridėtinės vertės bei kitų mokesčių.
Tarp gautų pranešimų apie įtartinas operacijas pasitaikė ir galimo neteisėtai įgytų pinigų legalizavimo apraiškų, prisidengiant tariamai parduodamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, skirtomis kovai su COVID-19. Pasitaikė atvejų, kai kredito įstaigoms paprašius pagrįsti vykdomas pinigines operacijas, klientai pateikdavo klastojimo požymių turinčius dokumentus: sutartis, važtaraščius, sertifikatus ir kt.
Tokiuose dokumentuose įforminamas medicininių kaukių, dezinfekantų ir kitų specifinių prekių pirkimas bei pardavimas. Pagrindiniai sandorio įtartinumo požymiai – gerokai didesnė nei rinkos prekių kaina, dideli jų kiekiai, nelogiški, ekonomiškai nenaudingi sandoriai ir kt.
Dar viena sukčiavimo formų, plintančių pandemijos metu – el. nusikaltimai, lėšų rinkimas netikroms labdaros organizacijoms, tariamai kovojančioms su COVID-19, ar pasiūlymai investuoti į tariamai labai pelningas įmones, kurios skelbiasi gaminančios įvairias priemones bei medžiagas, būtinas kovai su COVID-19.
Nors COVID-19 tendencija buvo labai ryški, ankstesniais metais vyravusios sukčiavimo formos taip pat buvo matomos. Toliau plinta socialinės inžinerijos sukčiavimo schemos, sukčiaujama pasinaudojant ar prekiaujant virtualiąja valiuta, nusikaltėliai naudojasi fiktyviomis įmonėmis atlikdami grynųjų pinigų operacijas, vykdomi tranzitiniai pavedimai, siekiant nuslėpti naudos gavėją ar mokėjimo paskirtį, greitieji mokėjimai.
