„Teisės aktą paskatinusios parengti priežastys buvo tos, kad Lietuvai buvo pradėta ikipažeidybinė procedūra dėl netinkamo direktyvos perkėlimo dėl darbuotojų komandiravimo, nes Lietuva subrangos atsakomybės nuostatas taikė tik užsienio paslaugų teikėjams, bet netaikė nacionaliniams paslaugų tiekėjams.
Tad nesilaikoma nediskriminavimo principo. Šiuo teisės katu siekiama tinkamai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nutarimu numatyta nustatyti subsidiarią rangovo atsakomybę už piniginių įsipareigojimų, susijusių su darbo užmokesčiu – įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis – įvykdymą darbuotojui, dirbančiam darbus, nustatytus Statybos įstatyme.
Taip pat pasiūlyta nustatyti, kad subsidiari rangovo, jei darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja darbuotojo (taip pat ir komandiruoto darbuotojo) teisėmis į darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo.
Pateiktu įstatymo projektu taip pat ketinama atsisakyti reikalavimo užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančiam darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos teritorijoje ilgiau kaip trisdešimt dienų arba dirbti statybos darbų, nustatytų Statybos įstatyme, teikti informaciją apie šiam darbuotojui taikomas normas ir patikslinant, kad atitinkamos institucijos turi būti informuojamos ne vėliau kaip iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos teritorijoje pradžios.
Taip pat numatoma nustatyti, kad darbo ginčo Statybų sektoriuje šalimi būtų laikomas ir rangovas.
Siūloma, kad nuostatos, susijusios su patikslintais mažesniais reikalavimais teikti informaciją apie komandiruotą darbuotoją įsigaliotų nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu nuostatos, susijusios su subsidiaria rangovo atsakomybe, – lapkričio 1 d.
