„Kyla klausimas, ar vis dar aktualu finansinį aprūpinimą skatinti tik per gyvybės draudimą ir pensijų kaupimo produktus. Nes matome, kad pagal gyvybės draudimo įmokų santykį su bendrojo vidaus produkto (BVP) skvarba Europos šalyse Lietuva užima paskutinę vietą – jos vidurkis yra 0,6 proc.
Lengvata gyvybės draudimui galioja daugybę metų, ir panašu, kad ji nepadeda išvystyti tos rinkos. Tad galbūt rinkos vystymui reikalingi kokie kiti instrumentai, o ne mokestinė lengvata“, – pristatydama egzistuojantį Investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų lengvatų modelį teigė R.Bilkštytė.
Anot viceministrės, šiuo metu galiojančia GMP lengvata pensijų fondams bei investiciniam gyvybės draudimui sunkiau pasinaudoti stabilių pajamų negaunantiems gyventojams.
„GPM lengvata daugiausia naudojasi gyventojai, kurie turi stabilias pajamas, nes yra rizika netekti draudimo nutraukus įmokas. Matome, kad šia lengvata tam tikra prasme yra diskriminuojami gyventojai, kurie gauna savo pagrindines pajamas ne per darbo užmokestį“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu 500 eurų lengvata vertybinių popierių pardavimo pajamoms nukreipta į aukščiausias pajamas uždirbančius Lietuvos gyventojus, teigė R.Bilkštytė.
„Ši lengvata pasižymi tuo, kad biudžeto pajamos yra palyginti labai nedidelės, bet gyventojams, kurie naudojasi lengvata, kai 500 eurų pelnas yra neapmokestinamas, ji yra labai nereikšminga. Vidutinis šių asmenų vertybinių popierių pardavimo pelnas siekia 43,5 tūkst. eurų.
Lengvata naudojasi aukštas pajamas gaunantys asmenys – jų darbo užmokestis yra 70 proc. didesnis už šalies vidurkį. Taip pat daugiausia šia lengvata naudojasi gaunantys didesnę dalį pajamų iš turto pardavimo, dividendų, t. y. ne darbo užmokesčio pajamų“, – sakė ji.
„Pagrindinė lengvatos taikymo tikslingumo prasme problema – kad ir nedideles, vis dėlto biudžetas praranda pajamas, o gyventojams, kurie naudojasi lengvata, ji nelabai prasminga“, – pridūrė viceministrė.
Anot R.Bilkštytės, biudžeto netekimai dėl taikomų GPM lengvatų iš viso siekia 48,7 mln. eurų. Viceministrė pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai vis dar linkę taupyti pasyviai.
„Lietuvos banko apklausos duomenimis, 10 proc. apklaustų šalies gyventojų investuoja į nekilnojamąjį turtą, į pensijų fondus ir gyvybės draudimą atitinkamai investuoja 29 ir 26 proc. Investicijos į finansines priemones irgi yra gana žemos: į investicinius fondus, akcijas bei skolas ir vertybinius popierius investuoja atitinkamai po 10 proc. apklausos dalyvių.
Pagrindinė namų ūkio taupymo priemonė ir toliau lieka sąskaita banke ar kredito unijoje (7 iš 10 namų ūkių), arba grynieji pinigai (4 iš 10 namų ūkių). Tai yra pasyvus taupymas“, – pabrėžė viceministrė.
R.Bilkštytė savo ruožtu pristatė Finansų ministerijos siūlymus, koks galėtų būti naujas investicinės sąskaitos apmokestinimo modelis.
„Investicinę sąskaitą deklaravusiems gyventojams per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms papildomų mokesčių lengvatos nebūtų netaikomos.
Pajamoms iš investavimo į finansų rinkų instrumentus ne per investicinę sąskaitą, taip pat investicinės sąskaitos neturintiems gyventojams būtų taikomos GPM įstatyme nustatytos lengvatos, t. y. gyventojai, kurie laiko indėlius, kurie taupo tik pasyviai, ir toliau galiotų GPM lengvata“, – sakė R.Bilkštytė.
Anot jos, pagrindiniai siūlomos investicinės sąskaitos tikslai: investicinio neutralumo užtikrinimas, investicijų nukreipimas į „tinkamus“ produktus, tarp kurių – bet kurios šalies vertybinių popierių biržose platinamos finansinės priemonės, taip pat investicijos per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimosi platformas.
Taip pat siekiama skatinti investuoti smulkųjį ir vidutinį verslą per paprastą pajamų iš investicijų apmokestinimo administravimą bei investicijų neutralumo užtikrinimą.
