Taip teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį apsilankiusi „Northway Biotech“ įmonėje.
„Northway Biotech“ neseniai paskelbė, kad kartu partneriais jau išbando vaistus, skirtus COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, antikūnai rinką turėtų pasiekti jau šiemet.
„Turime puikią aukštųjų technologijų pramonę ir turime gerai išvystytas biotechnologines kompanijas ir tikrai esame pasiruošę vystyti įvairius biotechnologinius procesus, o kovidinių vakcinų gamyba yra biotechnologinis procesas“, – naujienų agentūra BNS citavo „Northway Biotech“ valdybos pirmininką prof. Vladą Algirdą Bumelį.
Jis teigė, kad šalis turėtų „labai aiškiai visai Europai pasakyti“, jog turi galimybes dalyvauti vakcinos gamybos procese.
„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui. Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis. Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP.
Siekdama šių tikslų, Vyriausybė užsibrėžė tikslą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai jau 2024 m. skirti 1,5 proc. BVP, o ateityje šis skaičius turėtų augti iki 3 proc.“, – sakė A.Armonaitė.
Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis ir turi visas galimybes augti. 2019 m. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų. Pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų – palyginti su 2019 m., ji padidėjo net 62 proc.
Didžiausios Lietuvos sektoriaus eksporto rinkos 2020 m. buvo JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Kinija (6,3 proc.). Apie 47 proc. gyvybės mokslų sektoriaus lietuviškos kilmės eksporto atiteko ES šalims.
