Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.
Lietuvos ekonomikos struktūra išlieka atspari šios pandemijos grėsmėms, o įmonės dar kartą įrodė, kad sugeba greitai reaguoti ir lanksčiai prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių.
„Pandemijos sukeltoms operacinėms rizikoms buvo rasti sprendimai: persiorientuota į darbą per nuotolį, nuotolinę prekybą ar paslaugų teikimą. Be to, karantino metu savo rezultatais stebino apdirbamoji pramonė.
Šio sektoriaus įmonėms pavyko pasinaudoti pandemijos atvertomis galimybėmis – trumpėjant tiekimo grandinėms, perimti kontraktus bei Lietuvoje gamintais reagentais prisidėti prie kovos su pandemija“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Operatyvieji duomenys rodo, kad antrasis karantinas buvo gerokai švelnesnis ir mažmeninei prekybai, bet namų ūkių vartojimo šuolis dar tik laukia.
„Vakcinomis apsaugojus pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, karantino pabaigą atšvęsime skirdami daugiau lėšų vartojimui. Ypač toms sritims, kurios buvo apribotos: kelionėms, rekreacijai, kultūrai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Suklestės ir į vidaus rinką orientuotos veiklos, atsigaus labiausiai pandemijos pažeisti verslai“, – sako ekonomistė.
Darbo rinka netruks grįžti į priešpandeminį lygį
Atsigaunant ekonomikai, sparčiai gerėja ir darbo rinkos rodikliai. Antrojo karantino metu darbuotojų skaičių didino gerokai daugiau ekonominių veiklų, o „Sodros“ skelbiamas apdraustųjų darbuotojų skaičius pavasarį grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį.
INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., o vidutinis bruto darbo užmokestis dėl rinkos spaudimo ir pernai priimtų valdžios sprendimų per metus išaugs 7,5 proc.
„Atlyginimų augimas iš dalies užprogramuotas pernykščiais valdžios sprendimais kelti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams ir mėnesinį minimalų darbo užmokestį. Mėnesinis minimalus atlyginimas paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tačiau jo kilstelėjimas nuvilnija visa atlyginimų vertikale aukštyn“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Žemą infliaciją kuriam laikui teks pamiršti
Nors vartotojų prekių ir paslaugų kainų augimas kol kas išlieka nuosaikus, ekonomistė teigia, kad tai ilgai nesitęs. Jos prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šiemet paspartės iki 2,7 proc., o kitąmet ji gali siekti ir 3,5 proc.
Be numatomo vartojimo šuolio ir žemos pernykštės palyginamosios bazės aplinkybių, pasak ekonomistės, kainas galutiniam vartotojui paveiks ir gerokai pakilusios žaliavų kainos.
„Pandemijos protrūkiai ir karantino suvaržymai stipriai išbalansavo tiekimo grandines pasaulyje ir prislopino žaliavų gavybą. Taigi dabar, kai Kinija ir kiti pramonės centrai sparčiai didina gamybos apsukas, susidaro žaliavų ir komponentų stygius.
Su reikšmingais trikdžiais susiduria ir logistikos bei transporto sektorius. Pavyzdžiui, dėl laivų trūkumo ir nelanksčios jų pasiūlos, sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo daugiau nei 3 kartus didesnės nei prieš metus“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Žaliavų ir pramoninių detalių trūkumą ir kylančias jų kainas jau jaučia ir įmonės Lietuvoje. Anot ekonomistės, kylančios gamybos sąnaudos mažina verslo manevro laisvę: verčia peržiūrėti kainodarą ar palieka mažiau erdvės kitų sąnaudų eilutėms, pavyzdžiui, atlyginimų kilimui.
„Numatoma didesnė infliacija paveiks ir gyventojus. Šiuo metu gyventojai bankų indėliuose laiko rekordines pinigų sumas. Dalis šių lėšų, pasibaigus karantinui, dėl vartojimo grįš į ekonomiką. Vis dėlto, santaupas indėliuose laikyti esant spartesnei infliacijai nėra racionalu“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Metas pradėti rūpintis viešųjų finansų tvarumu
Vertindama viešųjų finansų perspektyvas, ekonomistė teigia, kad Lietuvos ekonomikai COVID-19 prasirgus lengva forma ir puikuojantis sveikais makroekonominiais rodikliais, reikėtų sekti kaimynių Latvijos ir Estijos pavyzdžiu ir greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.
„Jau dabar stebime daug požymių, kad karantinui pasibaigus, Lietuvos ūkis tik didins pavarą – prognozuojamas vartojimo šuolis.
Nors kovoje su pandemija iš trijų frontų – ekonomikos skatinimo, vidaus vartojimo didinimo ir sveikatos sistemos atsparumo, liko aktualus tik pastarasis, fiskalinės elgsenos nekeičiame. Perteklinis fiskalinis skatinimas gali išbalansuoti ir taip tikėtiną energingą Lietuvos ūkio atsigavimą“, – sako ekonomistė.