VMI, FNTT ir Darbo inspekcija nurodo didelį šešėlinės ekonomikos mastą vežėjų ir prekybos sektoriuose, todėl bendru sutarimu siūlo uždrausti mokėjimą grynais – vokeliuose. „Atsižvelgdami į jų rekomendacijas, tokį projektą užregistravome Seime“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„FNTT atlikti ir atliekami ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Tai labai rimti įtarimai ir šešėlis metamas į vežėjų sektorių. Mes negalime nereaguoti“, – FNTT kelių transporto vežėjų transportui metamus kaltimus vardijo Seimo narys.
VMI teigimu, vien dienpinigiams vežėjų sektorius per metus išleidžia daugiau nei 500 mln. eurų. M.Majauskas įtaria, kad nemaža dalis dienpinigių yra išmokama grynais pinigais, o tai sukuria prielaidas šešėliui ir darbuotojų išnaudojimui.
Problema statybos ir vežėjų sektoriuje
Nors, Seimo nario teigimu, valdžios institucijos išskiria vežėjų ir statybos sektorių, šešėlio pasitaiko ir smulkiuosiuose versluose. „Ten šešėlis nėra sisteminis, bet iš to sunkaus gyvenimo, sunkios padėties, vienas kitas verslas linkęs „šešėliauti“, – sakė M.Majauskas.
Dalį gyventojų siūlomas Darbo kodekso pakeitimas piktina, nes mažesnėse gyvenvietėse nėra bankomatų, todėl pinigus išsigryninti tampa sudėtingiau. Tačiau M.Majauskas pabrėžė, kad Lietuvoje veikia 116 bankų skyrių, daugiau nei tūkstantis bankomatų ir prekybos vietų bei 2 tūkst. „Perlo“ terminalų, kuriuose galima išsikeisti pinigus į grynuosius.
„Puikiai suprantu, kad reikės dirbti su Lietuvos banku dėl bankomatų tinklo plėtros visoje Lietuvoje. Suprantu, kad reikės spausti bankus dėl mažesnių bankinių paslaugų įkainių. Suprantu, kad galbūt kasos aparatų įsigijimą smulkiesiems verslams gali tekti kompensuoti, bet lygiai taip pat suprantu, kad kito kelio, nei riboti atlyginimų mokėjimą vokeliuose, nėra“, – pripažino Seimo narys.
Jis akcentavo, kad sąžiningai mokesčius mokančiam verslui atsiskaityti pavedimu yra lengviau. „Sąskaitų ir bankinių paslaugų neįmanoma išvengti, bet reikėtų užtikrinti, kad jos būtų konkurencingos ir kokybiškos“.
Kalbėdamas apie Darbo kodekso pataisas Seimo narys pabrėžė, jog mokėjimo grynais pinigais ribojimai nebus taikomi nei pensijoms, nei pašalpoms.
Su siūlymu nesutinka
Tačiau Dalia Matukienė, smulkiuosius ir vidutinius verslininkus vienijančios organizacijos vadovė, aiškino, kad siūlomas spendimas ne tik neišspręstų problemos, bet ją pagilintų.
„Mes užmirštame, kokioje Lietuvoje gyvename. Čia 97,97 proc. įmonių yra mažos arba labai mažos. Turgavietėse prekiauja senoliai, todėl ten naudoti apskaitos aparatus yra labai sudėtinga“, – piktinosi asociacijos prezidentė. Didžiausiomis kliūtimis D.Matukienė įvardijo brangius skaitytuvus, kurių smulkieji verslininkai esą neįpirktų, bei už paslaugas bankų imamą mokestį.
„Per trisdešimt metų mes nesugebėjome suprasti, kaip ateina nelegalūs pinigai ir kaip jie yra panaudojami. Dėl statybininkų turime pasiūlymą kovoti ne pinigais, o registruoti sutartį VMI. Kažkodėl niekas, kam mes siūlėme – nei Seimas, nei VMI – šio klausimo spręsti nesiėmė“, – kritiką „Žinių radijo“ laidoje žėrė D.Matukienė.
Siūlymą vadina išpūstu burbulu
Jai antrino ir Lietuvos mažųjų bei vidutinių vežėjų asociacijos prezidentas Ernaldas Mikėnas, diskusijas apie mokėjimą grynaisiais pavadinęs išpūstu burbulu.
„Mūsų konfederacijos narių tarpe 99,9 proc. jau dešimtmetį nenaudoja grynų pinigų, nes nuiminėti pinigus yra labai brangu“, – sako jis.
E.Mikėno teigimu, grynieji pinigai išduodami tik tuo atveju, jei įsidarbina asmuo iš trečiųjų šalių. „Iš trečiųjų šalių atvykęs darbuotojas neturi pinigų net maisto nusipirkti, todėl įmonės pirmas savaites, kol bus atidaryta sąskaita banke, duoda grynųjų, kad žmogus galėtų išvažiuoti į pirmąjį reisą. Tai būna sumos iki 200 eurų“, – aiškino konfederacijos prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad grynieji pinigai vežėjams reikalingi Rytų šalyse: Rusijoje ir Turkijoje. „Ten yra muitinės mokesčiai, stovėjimo aikštelėse atsiskaitoma tik grynaisiais. Bet tai sudaro labai nedidelį kiekį“.
„Jeigu gryni pinigai bus uždrausti visai, mes negalėsime išduoti šioms reikmėms reikalingų pinigų. O komandiruotpinigiai ir dienpinigiai yra mokami pavedimu į sąskaitą, nes tai yra kur kas pigiau ir patogiau“, – tikino E.Mikėnas.
Konfederacijos prezidentas siūlymą keisti Darbo kodeksą pavadino bankų sąmokslu. „Bankai turbūt labai džiaugiasi, kad buvo iškeltas grynųjų pinigų klausimas, ir mano, kad juodi pinigai plūstelės per bankus. Deja, mano giliu įsitikinimu, tai bus nedidelis kiekis pinigų.
Vienas garsus buvęs profsąjungų lyderis, dabar turintis verslą, kartą man prisipažino, jog reikėjo kažką parodyti, todėl jie „paleido antį“ ir pasiūlė uždrausti grynus pinigus. Man labai gaila, kad tokį klausimą pasigavo Seimo nariai ir bankai, įsivaizduojantys, kad tai bus papildomos pajamos“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo E.Mikėnas.
Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlė netikėti vežėjų pasisakymais ir kontrargumentus vadino gelbėjimosi šiaudais, neatlaikančiais kritikos. „Virkavimai, kad mažos parduotuvės negali turėti reikiamos aparatūros, yra nepagrįsti, nes šitų prietaisų nuoma mėnesiui kainuoja nuo 9 eur. Dienpinigių taip pat nebeturi likti. Kam jie tarnauja?
Keisčiausia, kad valstybė dalyvauja šitoje aferoje, derėdamasi dėl kapšo pasidalijimo koeficiento. Susėdusi mafija su valstybe dalijasi pavogtas mokestines įmokas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas.
