Iš darbuotojų – sukrečiantys pasakojimai, kas dedasi didžiausioje Baltarusijos donorėje „Belaruskalij“

Praėjusį rugpjūtį prie streiko įmonėje prisijungė 6,5 tūkst. žmonių. Dabar jų likę kiek daugiau nei 100.

Baltarusijos opozicija ir streiko komiteto atstovai ragina pagrindinę gamyklos partnerę, norvegų kompaniją „Yara“, nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, kad būtų sustabdytos represijos.

Norvegai atkerta, kad baltarusiškajam partneriui daro „teigiamą spaudimą“.

„Kas rytą kameroje paliedavo kibirą vandens, kuriame – didelė koncentracija chloro. Betoninės grindys pasidarydavo baltos kaip lubos. Trečią dieną ėmiau akti, tapo sunku kvėpuoti“, – kalba Valerijus.

Valerijus (vardas pakeistas – vyras išvyko iš Baltarusijos ir baiminasi dėl ten likusių giminaičių) 20 metų išdirbo „Belaruskalij“ šachtininku Salihorske. Šiandien trąšų gamintoja yra įdarbinusi kone 15 proc. miesto gyventojų. 2020 m. „Belaruskalij“ gaminių eksportas sudarė 8,3 proc. viso baltarusiškojo eksporto, o pajamos siekė 2,4 mlrd. JAV dolerių. Mokesčiai, kuriuos sumoka trąšų milžinė – tai 8-10 proc. viso Baltarusijos biudžeto.

Po pernai vykusių prezidento rinkimų, kasdien skaitydamas apie Aliaksandro Lukašenkos priešininkų patiriamą prievartą, Valerijus, jo žodžiais tariant, nustojo skraidyti padebesiais ir prisijungė prie įmonėje prasidėjusio streiko, rašo bbc.com.

Rugpjūčio viduryje daugelyje baltarusiškų įmonių vyko streikai. „Belaruskalij“ jis sulaukė 6,5 tūkst. – daugiau nei trečdalio visų – darbuotojų palaikymo. Jie reikalavo naujų prezidento rinkimų, paleisti politinius kalinius ir nutraukti smurtą. Masinis streikas truko vos dieną. Jo įkarštyje „Belaruskalij“ direktorius Ivanas Golovatas paragino darbuotojus „išsaugoti įmonę“.

Streiko komiteto, kuris buvo suburtas pačioje streiko pradžioje, atstovai teigia, kad įmonės vadovybė ir jėgos struktūros imasi „beprecedenčių represijų“: tuos, kurie nepalaiko A.Lukašenkos, kankina, muša, sodina į kalėjimą ir grasina atimti vaikus.

Valerijus gavo 15 parų. Oficialiai – už chuliganizmą, tačiau jis pats įsitikinęs, kad už politiką.

„Mane dešimt parų laikė karceryje. Patalpa mažytė, be šildymo. Čiužinys taip atrodė ir dvokė, tarsi ant jo būtų miręs žmogus, – prisimena vyras. – Vertė duoti interviu ir kalbėti, kad streikas – tai klaida, finansuojama manipuliatorių. Apsaugininkai nuolat kartojo: tau tereikia paskambinti (sutikti duoti interviu – red. past.) ir viskas bus gerai“.

Nuo rugpjūčio už politines pažiūras buvo atleista per 120 „Belaruskalij“ darbuotojų. Bent jau taip teigia streiko komitetas. Sudėjus bendrai, streikavusieji gavo daugiau nei 900 parų arešto ir per 15 tūkst. JAV dolerių baudų. Administracines ir baudžiamąsias bylas pradėjo 80-iai įmonės darbuotojų. Keli komiteto nariai dėl jų atžvilgiu pradėtų bylų buvo priversti išvykti iš Baltarusijos.

„Mus gainiojosi daugiau nei dvi valandas. Mane įstūmė į lengvojo automobilio bagažinę. Jie (jėgos struktūrų atstovai – red. past.) buvo siaubingai susierzinę, kad teko pabėgioti, vienam netgi batraiščiai atsirišo“, – prisimena „Belaruskalij“ streiko komiteto lyderis Vitalijus Diadiukas.

Nuo streiko pradžios buvusio (įsakas jį atleisti pasirašytas rugpjūčio 26 d.) įmonės darbuotojo V.Diadiuko gyvenimas iš esmės pasikeitė: po sulaikymų jis kelis mėnesius nenakvojo namuose (spėjo, kad jį sekė), pakeitė telefono numerį, o prie interneto jungėsi per VPN ryšį.

Anot vyro, jam pradėjo tris administracines bylas už organizacijos tvarkos pažeidimus ar masinės veiklos organizavimą ir įspėjo, kad tai gali virsti 45 paromis arešto, „jei dar kartą pamatysime“.

Tačiau, kaip teigė aktyvistas, valdžia ir jėgos struktūrų atstovai periodiškai su juo susisiekdavo ir įtikinėdavo grįžti. „Skambindavo kone vidurnaktį ir sakydavo: viską pamiršime, pradėsime nuo balto lapo“, – prisiminė jis.

Kai Vitalijų įspėjo, kad jį ruošiasi sulaikyti pagal Baudžiamąjį kodeksą, vyrui teko išvykti iš šalies. Pirmiausia nukako į Ukrainą, po to – į Lenkiją. „Pranešė, kad neva man inkriminuoja nelegalaus streiko organizavimą, kone valdžios nuvertimą, skaičiavo ekonominę žalą“, – pasakojo Vitalijus.

Praėjus mėnesiui po Vitalijaus išvykimo Baltarusijos valstybinės televizijos kanalas parodė siužetą, kuriame vyras pakeistu balsu ir paslėptu veidu pareiškė, kad V.Diadiukui iškelta baudžiamoji byla. O patį Vitalijų pavadino „taip vadinamo streiko komiteto nariu“ ir aferistu.

Iš 6,4 tūkst. darbuotojų, palaikusių streiką rugpjūtį, šiandien streiko komitete – 139 žmonės. V.Diadiukas tokį akivaizdų sumažėjimą aiškina represijomis ir „gerai koordinuotu ideologų darbu“.

„Vos prasidėjus streikui į Salihorską atvažiavo dešimtys Omono pareigūnų ir karių. Jie dirbo paromis: įtikinėjimais, apgaule, spaudimu, grasinimais varė žmones į darbą“, – kalbėjo pašnekovas.

Tą patį rugpjūtį į streiką dėmesį atkreipė A.Lukašenka: pagrasino, kad streikuotojus pakeis šachtininkais iš Ukrainos. Rugsėjo 12 d. teismas Minske nusprendė, kad streikas „Belaruskalij“ buvo neteisėtas.

„Rasti kitą darbą Salihorske nėra jokios galimybės, – sako Vitalijus. – Mūsų niekur nepriima. Vaikinai pasakoja, kad mūsų šalinasi netgi poliklinikoje. Prie pavardžių „deda varneles“, todėl persikvalifikuoti taip pat neįmanoma“.

„Neretai spaudimą daro per vaikus – tęsia jis. – Mūsų kolegos jėgos struktūros darbuotojai laukė prie vaikų darželio, į kurį jis atvedė atžalą: vyrui teko lipti per tvorą matant vaikams ir auklėtojoms“.

Tie darbuotojai, kurie tebestreikuoja ir likusieji be darbo gyvena iš aukų. „Daugelis pardavė automobilius, lombarde užstatė viską, ką turėjo vertingo, žmonės leidžia per gyvenimą surinktas santaupas“, – pasakojo dabar jau Lenkijoje gyvenantis Valerijus.

„Žmonės tiek įsibaiminę, kad net rūkomuosiuose bijo kalbėti politinėmis temomis, – BBC pasakojo streiko dalyvis Olegas Kudelko. – Jie supranta, kas vyksta ir mus palaiko, tačiau yra stipriai išgąsdinti. Visi turi vaikų, paskolų“.

O.Kudelko, priešingai nei kai kurie jo streikavę kolegos, liko Baltarusijoje.

Atidirbęs penkiose naktinėse pamainose vyras nusileido į 300 m gylio šachtą ir atsisakė išlipti į paviršių, kol nebus išpildyti streiko komiteto reikalavimai. Surikiavęs jų sąrašą paprašė perduoti vadovybei.

Neligai trukus į šachą nusileido viršininkai ir gelbėtojai su instrumentais – manė, kad vyras prisikaustęs grandinėmis. „Kodėl taip nutiko? Ką tuo noriu pasakyti? – klausė jie manęs“, – prisimena Olegas.

Po trijų valandų jį iškėlė į paviršių, o po mėnesio po nesėkmingų įkalbinėjimų persigalvoti atleido iš darbo atgaline data.

„Ar esate pasirengę gyventi suvokdami tai, kad būtent jūs padėjote žudikams ir prievartautojams vykdyti jų juodus darbus?“ – su tokiu klausimu streiko komiteto nariai laišku kreipėsi į norvegų kompanijos „Yara“ generalinį direktorių Sveiną Tore Holsetherą.

„Yara“ – svarbiausias „Belaruskalij“ partneris Vakaruose. Trečdalis akcijų priklauso Norvegijos prekybos, pramonės ir žvejybos ministerijai. Norvegijos vyriausybė pasmerkė prievartą Baltarusijoje ir nepripažino A.Lukašenkos legitimiu prezidentu.

Peticiją su reikalavimui, kad „Yara“ nutrauktų sutartį su baltarusiškąja įmone pasirašė per 80 tūkst. žmonių.

„Sutartis su „Yara“ – didesni pinigai režimui, – streiko komiteto poziciją aiškina Valerijus. – Tam, kad išlaikytų visą jėgos struktūrų bloką, pakanka „Belaruskalij“ dirbti puse apsukų. Todėl spaudimas „Yara“ be galo svarbus“.

Komitetas rodo į „Yara“ verslo partnerių elgesio kodeksą, kuriame išdėstyti bendradarbiavimo kriterijai, įskaitant žmogaus teisių saugojimą, tinkamų darbo sąlygų suteikimą.

Streiko komitetą palaiko ir Baltarusijos opozicijos lyderiai.

„Ne tik „Yara“, bet ir kitos užsienio kompanijos turi peržiūrėti bendradarbiavimo su baltarusiškomis įmonėmis, kurios savo darbuotojams už jų požiūrį taiko represijas, sąlygas“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja.

Nuo pernai rugpjūtį prasidėjusių protestų „Yara“ atstovai kelis kartus jau lankėsi Baltarusijoje. Gruodį buvo atvykęs ir pats S.T.Holsetheras. Po vizito „Yara“ tinklapyje netruko atsirasti pareiškimas, kuriame jis pavadino nepriimtinu žmogaus teisių ir darbuotojų teisių slopinimą Baltarusijoje.

Sureaguodama į pastabas „Belaruskalij“ sutiko į darbą priimti atleistus protestuotojus.

Tačiau tai neįtikino streiko komiteto narių. Kaip sako O.Kudelko, „mes puikiai suprantame, kad tai – eilinis melas“.

„Pirmiausia „Yara“ rūpinasi dirbančiųjų „Belaruskalij“ sveikata, saugumu ir darbuotojų savijauta, – BBC perdavė įmonės atstovas Pablo Barrera. – Manome, kad toliau dirbami su „Belaruskalij“ galime daryti teigiamą poveikį mūsų verslo partneriui ir jo darbuotojams“.

Norvegų poziciją palaiko kai kurios Baltarusijoje veikiančios profsąjungos.

„Mane stebina atkaklumas, su kuriuo streiko komitetas reikalauja „Yara“ trauktis. Ten esama žmonių, kurie supranta: streikas pralaimėtas, metas grįžti į darbą“, – kalbėjo Baltarusijos nepriklausomos profsąjungos pirmininkas Maksimas Pozniakovas.

Nepriklausomos profsąjungos mano, kad tuo atveju, jei „Yara“ nutrauks sutartį, represijos darbuotojų ir streiko komiteto narių atžvilgiu tik sustiprės. „Yara“ pasitarnauja kaip darbuotojų saugumo garantas, – įsitikinęs M.Pozniakovas. – Pavyzdžiui, Baltarusijos metalurgijos gamykloje, (kuri neturi panašaus partnerio Vakaruose) už bandymą trims valandoms išjungti krosnis, kas padarė 500 JAV dolerių nuostolį, trys žmonės gavo realias bausmes kolonijoje“.

Tačiau „Belaruskalij“ streiko komiteto nariai neketina persigalvoti – jei prireiks, žada vykti ir į Norvegiją.