Prezidentas Gitanas Nausėda prabilo ir apie neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą, anot jo, tai skatintų žmones labiau įsitraukti į darbo rinką. Anot ekspertų, prieš keičiant mokesčius, būtina plati politikų diskusija su visuomene.
Pastaruoju metu Vilniuje daugėja nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė viršija milijoną eurų.
Gali būti, kad paveldėdami tokį turtą, šeimos nariai, išskyrus sutuoktinį, valstybei turės sumokėti gerokai daugiau mokesčių. Seime siūlomos Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis norima įvesti vadinamąjį „milijonierių mokestį“. Tai reiškia, kad nuo paveldėto milijoninio turto, tektų mokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
„Šiuo įstatymu mes iš tikrųjų vidurinei klasei mažiname mokestį, t. y. 300 tūkst. paveldimos sumos ar vertės yra apmokestinama lengvatiniu 5 proc. GPM tarifu, tuo tarpu išimtis, kai yra paveldima virš milijono, yra naikinama ir paliekama tik sutuoktiniui, nes pora, vyras ir žmona, turtą uždirba kartu, o visi kiti artimi giminaičiai paveldėję jau turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį“, – aiškino Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui toks socialdemokratų siūlymas kelia abejonių. Esą naujojo mokesčio turtingieji imtų vengti, o tai padaryti būtų nesudėtinga.
„Šiuo atveju, pritaikant didesnius tarifus paveldint didelės apimties turtą, bus galima išvengti mokesčių tą turtą įdedant į įmones, fondus ir tokiu būdu dovanojant ar perleidžiant akcijas ar fondo vienetus. Taigi, nors pati idėja ir sveikintina, jos realizavimas nepasieks tos idėjos, kuria remiantis yra teikiamas šis įstatymo projektas“, – sakė M.Majauskas.
„Lietuva yra maža atvira ekonomika, tapti kitos šalies mokesčių rezidentu nėra sudėtinga, ar tai būtų kita ES šalis, ar trečioji šalis. Beje, nemaža dalis turtingų Lietuvos žmonių jau yra ne Lietuvos mokesčių rezidentai ir atitinkamai išvengti to mokesčio būtų gana nesudėtinga. Tai „milijonierių mokestis“ sąlygotų nebent tai, kad Lietuvoje milijonierių sumažėtų“, – įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Siūlymų dėl mokesčių keitimo turi ir šalies vadovas. Gitanas Nausėda siūlo 50 eurų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį. Anot prezidento, tai skatintų žmones po pandemijos aktyviau įsitraukti į darbo rinką.
„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra 15 proc., bet oficialus nesiekia nė 10 proc. tai tie žmonės dirba kažką nelegaliai ir tik užsiregistravo norėdami gauti ar darbo paieškos išmokas, ar kitas socialines garantijas. Tai kuo mažesnis yra darbo jėgos apmokestinimas, tuo didesnė paskata tiems žmonės įsilieti į darbo rinką“, – mano Ž.Mauricas.
Vis dėl to prezidento siūlymui valdantieji neskuba pritarti. Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė nesuprantanti, kokias problemas šalies vadovas tokiu būdu ketina spręsti. Finansų ministrė sako, kad mokesčių iniciatyvos turi būti labiau aptartos.
„Visos iniciatyvos, kurios yra nukreiptos į valstybės pajamų mažinimą, turėtų būti labai stipriai apsvarstytos, išanalizuotos ir pasvertos.
Ir apskritai, kalbant apie prezidento gerovės valstybės matymą, turėtume kalbėti, kad daugiau turėtų būti perskirstoma per valstybės biudžetą, nes mūsų biudžeto pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje“, – kalbėjo Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pirminiais finansų ministerijos skaičiavimais, padidinus neapmokestinamųjų pajamų dydį, valstybės biudžetas netektų apie 80 mln. eurų.
