Ji taip pat pažymi, kad Lietuvai savo ruožtu svarbu užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimą bei didinti viešųjų paslaugų efektyvumą.
„Dar praeitos Vyriausybės kadencijos laikotarpiu kalbėjome, kad reikia atsisukti į baltarusius ir kviesti juos su visomis įmonėmis persikelti į Lietuvą. Tai yra labai geras žingsnis, ypač taikantis į tas šalis, kuriose tokie verslai kankinasi, negali augti, plėstis. Tikrai palaikome šią iniciatyvą 100 proc.
Taip pat orientuojamasi į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias šakas: IT paslaugas, paslaugų centrus, kompiuterinius žaidimus, kurių pagrindas yra IT ar kitos technologijos. Tai yra visiškai teisinga kryptis, mums tokių investicijų reikia, jeigu siekiame, kad darbo užmokestis Lietuvoje augtų“, – tikino ji.
Reaguodama į abejones, kad užsienio įmonės, persikėlusios kartu su savo darbuotojais, prisidėtų prie Lietuvos gyventojų nedarbo, R.Skyrienė pabrėžė, kad tai sukeltų priešingą efektą.
„Jeigu persikelia verslas, kuris teikia minėtas paslaugas ir moka gerus atlyginimus ir tai padaro su savais darbuotojais, tai nereiškia, kad tas verslas neaugs ir vietinių darbuotojų sąskaita. Žymiai paprasčiau esant tam tikroje vietoje rasti darbuotojų joje nei juos „kilnoti“.
Galimybė persikelti su šeimomis bei lengvesnėmis procedūromis inspiruos įmones perkelti veiklą, ir tuo pačiu tikrai galiu garantuoti, kad atsiras ir norinčių tuose versluose dirbti vietinių žmonių. Tai sukurs papildomas darbo vietas ir Lietuvos gyventojams – tai faktas“, – akcentavo ji.
Tuo tarpu didesnis konkurencingumas tarp į Lietuvą persikėlusių ir šalyje jau veikiančių įmonių galėtų paskatinti šešėlio ekonomikoje mažėjimą, teigė R.Skyrienė.
„Konkurencingumas tik paskatins vietines įmones pasitempti ir žiūrėti, kaip pagerinti savo efektyvumą ir pritraukti darbuotojus – darbuotojai dėl to tik laimės. Girdime, kad Lietuvoje yra vis dar daug specialistų, dirbančių šešėlyje.
Kodėl gi jiems negavus normaliai algos su visais mokesčiais ir visomis socialinėmis garantijomis į Lietuvą persikėlusioje įmonėje? Tokiu būdu, manau, kad ir tą šešėlinę dalį būtų galima mažinti“, – Eltai sakė ji.
Anot „Investuotojų forumo“ atstovės, didelių investuotojų pritraukimas į Lietuvą prisidėtų ir prie smulkaus verslo plėtros ir užimtumo didinimo.
„Neužmirškime, kad kiekviena didelė investicija aplink save sukuria daugiau darbo vietų. Dideli investuotojai investuoja į daugybę jam reikalingų paslaugų: medicinos, švietimo, valymo, dažnai prisireikia pirkti atitinkamų žaliavų, detalių, prisireikia ir transporto paslaugų ir t. t.
Paskatinus tokių stambesnių investuotojų kūrimąsi Lietuvoje, manau, būtų sukurta nauda ir mažesniems verslams, kurie neretai galvoja, kad yra diskriminuojami, kad paskata skiriama tik didiesiems“, – teigė ji.
Visgi R.Skyrienė pažymėjo, kad siekiant pritraukti daugiau investuotojų, būtina atsižvelgti į tinkamą specialistų rengimą bei viešojo sektoriaus paslaugų tobulinimą. Taip pat itin svarbi, anot jos, šalies migracijos politika.
„Vienas pagrindinių dalykų, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį Lietuvai, yra švietimas ir talentai. Jei įmonė matys, kad šalis neturi tinkamų darbuotojų jų profiliui, bus sudėtingiau juos pritraukti. Visi, kurie planuoja investicijas į Lietuvą, pirmiausia žiūri, ar šalyje yra pakankamai reikiamos srities specialistų.
Taip pat itin svarbus valstybės viešojo sektoriaus efektyvumas: kaip greitai priimami sprendimai, išduodami leidimai, apskritai, adekvačios valstybės paslaugos verslui. Trečioje vietoje yra migracijos procedūros: ar neradus pakankamai žmonių Lietuvoje bus galima greitai, efektyviai, moderniai, nežeminant žmonių pasikviesti darbuotojų kad ir iš kaimyninių šalių“, – kalbėjo ji.
Galiausiai R.Skyrienė pažymėjo, kad „paslaugų centrų Lietuvoje jau dabar daug, jie tikrai sukūrė daug darbo vietų, bet mes dar tikrai pajėgūs jų turėti nemažai.“
Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė siūlymui, kuris sudarytų palankesnes sąlygas perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į Lietuvą, kai perkeliama įmonės veikla iš trečiųjų šalių.
Nauju reguliavimu galėtų pasinaudoti investuotojai, kurie įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų, kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1,5 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios darbo vietos turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip trejus metus.
