Už balsavo 73 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.
Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visi perkeliami darbuotojai.
Užimtumo tarnyba nevertintų tokių darbuotojų kvalifikacijos ar darbo patirties – dėl jų tinkamumo dirbti spręstų pats investuotojas. Taip pat nebūtų vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turėtų teisę dirbti Lietuvoje ir gautų tokios pat trukmės leidimą gyventi.
Nauju reguliavimu galėtų pasinaudoti investuotojai, kurie įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų, kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1,5 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios darbo vietos turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip trejus metus.
„Į Lietuvą jau persikėlė ne viena technologijų verslų įmonė, tarp jų – populiaraus žaidimo „World of Tanks“ įkūrėja „Wargaming“, moterų sveikatos programėlę kurianti „Flo Health“, programinės bendrovės „Coherent Solutions“, „Golden Technologies“ ir kitos.
Vyksta didelė konkurencinė kova dėl šių puikių talentų mūsų regione, mūsų kaimynės nesnaudžia ir aktyviai kuriančius, idėjų turinčius žmones kviečia pas juos atvykti. Privalome tai daryti ir mes“, – Seime, pristatydama projektą, sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai aukštas nedarbo lygis.
„Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES. Lietuvoje – 8,9 proc., ES – 7,3 proc. Kaip šie sprendimai gali veikti Lietuvos nedarbo situaciją?” – klausė M. Majauskas.
„Šie konkretūs įstatymo projektai turėtų, ko gero, pozityvios įtakos naujų darbo vietų kūrimui, nes, jeigu persikėlė dalis darbuotojų, vis tiek veikla vyksta čia, Lietuvoje, o tai reiškia, kad yra daugiau sinergijos su vietos verslu, daugiau paklausos vietos paslaugoms, daugiau paklausos įvairioms kitoms industrijoms”, – sakė A. Armonaitė.
Konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi dėl atvykstančių šeimų narių ir švietimo situacijos.
„Jeigu pasiseks ir investicijos pajudės, tai pajudės ir tie šeimos nariai, kurie reikalauja tam tikrų sąlygų čia gyventi ir mokytis. Žiūrint pagal situaciją iki šiol, daug kas nori gyventi Vilniuje. Kaip spręsite šias problemas, ar mokyklos pasiruošusios ir ar užtenka pedagogų?” – klausė E. Pupinis.
A. Armonaitė sakė, kad ši situacija vertinama.
„Vertiname, jog persikėlus su šeimų nariais darbuotojams reikės įvairių kitų paslaugų, pavyzdžiui, švietimo. Vilniuje švietimo prieinamumas tautinių bendrijų kalbomis yra geras, turime mokyklas, kuriose yra laisvų vietų. Žinoma, turime dirbti ir ties tų mokyklų švietimo kokybe, nes žmonės, kurie leidžia savo vaikus, turi pasitikėti švietimo kokybe”, – sakė A. Armonaitė.
Ministrė taip pat nurodė, kad šiuo metu galimybėmis investuoti ir persikelti į Lietuvą domisi 110 Baltarusijos įmonių, 42 – jau pradėjo persikėlimo procesus, 36 – dar svarsto.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų birželio 1 dieną.
