Balandžio pradžioje Rusija iškilmingai minėjo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą 60-metį – prieš tiek laiko ten apsilankė Jurijus Gagarinas. Užmojai dideli: parodos, specialios pamokos mokyklose, minėjimai Kremliuje ir kitur.
Maskvoje kosmonautikos veteranų ir šios srities valdininkų laukė vaišės. Valstybinės korporacijos „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas neslėpė, kad jubiliejui atseikėta 22 mln. rublių (apie ketvirtį milijono eurų).
Tačiau net Kremliui palanki žiniasklaida neslepia, kad per 60 metų Rusijos kosmonautika paprasčiausiai išėjo į pensiją.
„Mes nebesugebame konkuruoti kosmose su kitomis valstybėmis“, – pripažino Rusijos mokslų akademijos prezidentas Aleksandras Sergejevas.
Antai Kinija stato jau penktą kosmodromą, iš kurio per metus bus galima paleisti iki 100 raketų. Rusai juos pralenkė bent vienu aspektu: statant kosmodromą „Vostočnyj“ buvo iškelta net 140 baudžiamųjų bylų.
Pernai Kinija sėkmingai atliko 35 skrydžius, JAV – 34, Rusija – vos 17. Šįmet Pekinas pasiųs į kosmosą 40 raketų, o Rusija – tik 29.
Pinigų šiai sričiai Kremlius negaili, tačiau jie stebuklingai dingsta. Prieš dvejus metus buvo paskelbti stulbinantys skaičiai: 2015 metais iš „Roskosmos“ pavogta daugiau nei 800 milijardų rublių (8,74 mlrd. eurų). Už tiek į kosmosą būtų galima nuskraidinti 123 raketas.
Po tokio tyrimo į teisiamųjų suolą sėdo vos keli valdininkai, ir tai ne aukščiausio rango.
Užtat nuo to laiko visa informacija apie kosmoso sektoriaus finansus nebeskelbiama.
Prieš keletą metų šių eilučių autoriaus pusbrolis įsidarbino raketas „Proton“ gaminančiame institute, tačiau nepratempė nė pusmečio. „Moka grašius, o perspektyvų jokių: lopome senas skyles ir nėra net kalbų apie kokias nors naujoves“, – pasakojo jis.
Tame pačiame institute dirbęs inžinierius Ilja Charlamovas pasakojo, kad šio amžiaus pradžioje rusų kosmonautiką galėjo išgelbėti vos 500 dolerių (dabartiniu kursu – 420 eurų), jeigu tokia suma būtų buvusi mokama specialistams.
„Įsidarbinau 2003-iaisiais, maniau, prisidėsiu prie kosmoso sektoriaus pakilimo. Man pasiūlė 100 dolerių per mėnesį, nors net Maskvos „McDonald’s“ valytoja uždirbdavo pustrečio karto daugiau.
Praėjo du dešimtmečiai, bet niekas nepasikeitė. Raketų centro inžinieriaus atlyginimas – 22,4 tūkst. rublių (245 eurai), elektronikos specialisto – 24,2 tūkst. rublių (265 eurai). Dirbdamas „SpaceX“ gautum po milijoną rublių (11 tūkst. eurų) kas mėnesį“, – piktinosi I.Charlamovas.
Tačiau rusai kai kuo lenkia amerikiečius. Antai NASA direktoriaus alga siekia 232 tūkst. dolerių (195 tūkst. eurų) per metus, arba maždaug pusantro karto daugiau, nei ten mokama vyriausiajam inžinieriui.
Užtat „Roskosmos“ vadovas D.Rogozinas savo atlyginimu tokius specialistus lenkia 120 kartų ir susižeria apie 30 tūkst. eurų per mėnesį.
