Vis dažniau pasitaiko, kad buvę verslo bendrovių darbuotojai įsidarbina pas konkurentus, jiems kone ant lėkštutės atneša jautrius, konfidencialius duomenis – tikėtina, mainais už geras darbo sąlygas ar papildomą atlygį, rašo alfa.lt.
Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl jautrių duomenų, sudarančių komercinę paslaptį, vagystės iš vienos nekilnojamojo turto priežiūros bendrovės ir galimo jų perdavimo kitai šioje rinkoje konkuruojančiai įmonei „SOL Baltic“.
Skandinavų kapitalo bendrovė „SOL Baltics“ teikia nekilnojamojo turto priežiūros paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Įmonė priklauso tarptautinei nekilnojamojo turto priežiūros ir palaikymo paslaugas siūlančiai bendrovei „SOL“, kuri kaip šeimos įmonė įsteigta 1848 m. Suomijoje.
Perėmė stambų klientą
Portalo alfa.lt duomenimis, daugiau kaip 10 metų vienoje Lietuvos įmonėje dirbęs ir joje gerai vertintas darbuotojas šiemet nusprendė keisti darbą.
Tačiau išeidamas pas konkurentus išsinešė ne tik šioje įmonėje įgytą patirtį, bet ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją: klientų kontaktus, plėtros planus, darbuotojų duomenis, kainų skaičiavimo metodikas.
Gal tai tik sutapimas, bet netrukus konkuruojanti įmonė, kurioje įsidarbino vyras, iš jo buvusios darbovietės perėmė itin stambų klientą.
Kadangi tiek ankstesnė, tiek dabartinė darbovietė dalyvauja tame pačiame versle, nukentėjusi įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o ši nedelsdama pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Apie „SOL Baltics“ naujojo darbuotojo galimai nusikalstamą veiką buvo informuoti įmonės vadovai ir akcininkai.
„SOL Baltics“ vykdomoji direktorė Agnė Grendelė portalui teigė žinanti, kad šio darbuotojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tikino, kad skandinavų kapitalo bendrovė jokiais iš kitos įmonės galimai pavogtais duomenimis nesinaudojo.
A.Grendelė neigė ir tai, kad stambaus kliento perėmimas iš konkuruojančios įmonės kaip nors susijęs su darbuotojo, pavogusio jautrius konkurento klientų duomenis, įdarbinimu.
Paslaptį saugo įstatymas
Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis teisininkas Henrikas Stelmokaitis paaiškino, kad Lietuvoje įstatymai darbuotojams draudžia išsinešti konfidencialią darbdavio informaciją. O būtent tokią informaciją, kuri sudaro komercinę paslaptį, minėtas darbuotojas esą ir išsinešė.
„Į šią informaciją įeina klientų duomenys įvairiausiais rėžiais: ne tik tai, su kuo įmonė bendravo, bet ir papildoma informacija, pavyzdžiui, kada su klientais kontaktuota, kaip vyko kontaktai ir pan. Tokius duomenis kita įmonė gali panaudoti savo veikloje – atsekti tam tikras tendencijas, perprasti verslo modelį ir darbo metodus.
Atitinkamai jei šios informacijos nežinotų, konkurencinė aplinka būtų sąžiningesnė ir abi įmonės turėtų vienodas sąlygas konkuruoti“, – sakė teisininkas.
H.Stelmokaičio teigimu, komercinė paslaptis Lietuvoje saugoma įstatymų.
Taip pat bet kuri įmonė tokią informaciją saugo nuo konkurentų, nes komercinė paslaptis gali būti gyvybiškai svarbi siekiant išlikti rinkoje.
„Klientų įmonių pavadinimai savaime nėra tokia vertinga informacija. Bet labai detalus sąrašas įmonių, su kuriomis dirbama, jau gali būti vertingas.
Tuo komercinė paslaptis ir skiriasi nuo paprastų duomenų“, – aiškino teisininkas.
Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą.
Teismo sprendimu neteisėtai tokiais duomenimis pasinaudojusiai įmonei gali tekti atlyginti konkurentui padarytą žalą.
Asmuo, kuris neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kodekse taip pat numatyta, kad tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais taikoma todėl, kad įstatymų leidėjas tokią informaciją laiko labai vertinga ir siekia ją apsaugoti griežtomis baudžiamosiomis priemonėmis.
Jeigu darbuotojai nusikalstamai nešios informaciją iš vienos įmonės į kitą, liksime be sąžiningos konkurencijos.
O kai nėra konkurencijos, pirmiausia nukenčia vartotojas“, – pabrėžė teisininkas.
Patiria konkrečią žalą
H.Stelmokaitis pasakojo, kad įmonės, kurių komercinės paslaptys dėl nusikalstamos kai kurių darbuotojų veikos tampa žinomos konkurentams, patiria konkrečią finansinę žalą.
Tačiau teisme tai įrodyti gana sudėtinga – mat duomenys dažniausiai vagiami slapta ir nukentėjusi šalis ne visada žino, kas pavogta ir kokia žala tiesiogiai dėl to patirta.
„Jeigu konkurentas, pasinaudodamas tokiais duomenimis, nuvilioja klientą, nebūtinai pavyks nustatyti, kad tai įvyko būtent dėl duomenų vagystės. Todėl gana nelengva užduotis nukentėjusioms įmonėms įrodyti, kad jos patyrė žalą ir kad yra konkretus priežastinis ryšys tarp žalos, duomenų vagystės ir šių duomenų neteisėto panaudojimo.
Vis dėlto kai didžiausi klientai pereina dirbti pas konkurentus, įmonė gali suskaičiuoti, kiek pajamų per metus planavo uždirbti, kiek kainavo tokio kliento pritraukimas ir komercinių paslapčių, kurios ir padėjo sudaryti sutartį su klientu, sukūrimas.
Rėžių gali būti labai daug: tiek praeities nuostoliai (kas jau yra investuota), tiek dabartiniai (kiek lėšų reikia darbuotojams, kurie buvo skirti konkrečiam projektui, išlaikyti), tiek negautos ateities pajamos, nes klientas išėjo pas konkurentą“, – vardijo pašnekovas.
Gresia nemenki nuostoliai
Įmonių patiriama žala, kai pavagiamos komercinės paslaptys ir jomis pasinaudoję konkurentai perima klientus, gali siekti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų eurų.
Jei būtų įrodyta, kad įmonė pasinaudojo neteisėtai įgytais duomenimis ir dėl to gavo pranašumą rinkoje, jai gali tekti ne tik atlyginti padarytą žalą pagal Konkurencijos įstatymą.
„Be abejonės, nukentėtų ir tokios įmonės reputacija – su bendrove, kuri naudojasi konkurentų komercinėmis paslaptimis, nedaug kas norės toliau dirbti“, – svarstė H.Stelmokaitis.
Net jei koks piktavalis ir siūlo pirkti ar kitokiu būdu pasinaudoti neteisėtai gauta konkurento komercine paslaptimi, sąžiningas verslininkas tokį asmenį, teisininko nuomone, turėtų pavaryti šalin.
Tikino, kad sąsajų nėra
– Mūsų duomenimis, jūsų įmonė įdarbino darbuotoją, kuris iš ankstesnės darbovietės gal pavogė jautrius ir konfidencialius duomenis, sudarančius komercinę paslaptį. Šio darbuotojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar jums tai žinoma? – Alfa.lt paklausė „SOL Baltics“ vykdomosios direktorės A.Grendelės.
– Žinoma.
– Ar šio darbuotojo atžvilgiu jūsų biure buvo atlikti kokie nors procesiniai veiksmai?
– Ne. Mes nesusiję. Mūsų kompanija ir šio darbuotojo veiksmai niekaip nesusiję.
– Ar pasinaudojote tais atneštais duomenimis, kurie galbūt sudaro kitos įmonės komercinę paslaptį?
– Pakartoju, mes niekaip nesusiję su šito darbuotojo veiksmais, kurie buvo vykdyti anksčiau.
Nieko nežinau, ką jis darė. Ir jei ką nors darė, neturiu ką pakomentuoti. Visiškai tai niekaip nesusiję su mūsų kompanija.
– Ar jis dar dirba jūsų kompanijoje?
– Dirba, taip. Bet jis eina kitas pareigas, negu ėjo iki šiol.
– Yra įtarimų, kad po to, kai tas darbuotojas pas jus atėjo, pas jus perėjo ir stambus jo buvusio darbdavio, jūsų konkurento, klientas. Ar galima tai kaip nors susieti?
– Ne, tikrai negalima. Derybos buvo vykdomos aštuonis mėnesius iki to didelio kliento atėjimo.
Tai aštuoni mėnesiai visiškai oficialių derybų. Informacinėmis priemonėmis. Ne kažkokių už durų.
Dalyvavo visi konkurentai. Ir perėmėme ne vien mes. Ir kitas tiekėjas perėmė dalį to kliento. Ta prasme tai visai nesusiję dalykai. Derybos buvo ilgalaikės.
– Tas darbuotojas vėliau atėjo?
– Tikrai taip, derybos prasidėjo praėjusių metų pavasarį.
– O tą darbuotoją jūs įdarbinote šiemet?
– Taip taip taip...
