Dėl pandemijos skraidyti negalėjusių orlaivių laikymo aikštele jau antrus metus tapusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad vidinės infrastruktūros atnaujinimas leis sustiprinti oro uosto konkurencinį pranašumą.
„3,5 kilometro ilgio Šiaulių oro uosto orlaivių pakilimo ir nusileidimo takas leidžia mums priimti pačius didžiausius ir pačius sunkiausius orlaivius, tačiau ir kita infrastruktūra turi būti jiems pritaikyta. Riedėjimo taku B dabar gali riedėti „Boeing 737“, „Airbus“ 319 ir 320 tipo orlaiviai, tačiau išplatintas riedėjimo takas jau tiks dvigubai daugiau keleivių vietų turintiems „Boeing 747“, „Airbus330“.
Tai yra tikrai dideli transatlantiniais maršrutais skraidantys laineriai. Nėra abejonių, kad tai sustiprins mūsų pozicijas dėl klientų konkuruojant su kitais regiono oro uostais“, – sako A.Kuezada.
„Boeing 737“ lėktuvuose įrengta 85-215 vietų keleiviams. Tuo tarpu „Boeing 747“ telpa jau 460-605 žmonės. Apie 400-440 vietų yra ir „Airbus“ A330 orlaiviuose.
Pasak oro uosto vadovės, dideliems transatlantiniams laineriams atsiverti leis nuo 21 metro iki 23 metrų paplatintas riedėjimo takelis, kurio plotas atitiks didžiųjų orlaivių sparnų ilgį. Be to, dėl naujos riedėjimo tako dangos padidės ir orlaivių manevringumas, nes riedant jų valdymo iš pilotų nebereikės perimti specialiam vilkikui.
Šiaulių oro uostas Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonei „Aviatic MRO“ iki šių metų pabaigos yra išnuomojęs maždaug 63 tūkst. kv. metrų plotą, kuriame vienu metu galima laikyti 16-a orlaivių, turinčių iki 180 vietų keleiviams.
A.Kuezada teigia, jog transatlantinių orlaivių priėmimas svarbus ne tik dėl koronaviruso COVID-19 aviacijoje sukelto chaoso ir staigiai išaugusio lėktuvų laikymo vietų poreikio, bet ir planuojant ateitį, kai Šiaulių oro uoste įsikurs iki 20 mln. eurų vertės didžiausias Europoje bendrovės „Aviatic MRO“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras.
„Žvelgiame į ateitį ir norime užsitikrinti kuo didesnę veiksmų laisvę konkuruojant dėl klientų. Milijoninės investicijos į infrastruktūrą leis prisitaikyti prie ilgiausio regione tako teikiamų privalumų. Tai yra labai svarbu mums ir su mumis dirbti ketinantiems investuotojams“, – teigia Šiaulių oro uosto vadovė.
Planuojama, kad pagrindiniai statybos darbai platinant riedėjimo taką ir įrengiant naują peroną bus užbaigti gegužės 31 dieną.
Rangos darbus oro uoste atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“. Į Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimą investuoja oro uosto savininkė – Šaulių miesto savivaldybė.
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
