Studento nuotykiai
R.Kurniawanas į JAV iš Indonezijos atvyko 1998 m. Šalis jį įsileido kaip apskaitos atvykusį mokytis studentą. Niekam nežinomas 22-ejų jaunuolis studijavo universitete ir dirbo Nortridžo parduotuvėse.
Ir štai vieną dieną jis supranta turįs dovaną – pasirodo, jis gebėjo atskirti net ir menkiausius skonio atspalvius ir įsiminti bet kurio vyno skonį, nors jo ragavęs – vos sykį gyvenime.
Viename savo interviu R.Kurniawanas tvirtino, kad viskas prasidėjo nuo butelio sausojo raudonojo „Opus One“. Esą 1999 m. jis šį vyną prie pietų užsisakė tik dėl kainos – 300 JAV dolerių už butelį. Nuo to momento jaunuolis ėmė pirkti visus į akiratį pakliuvusius „Opus One“ vintažinius vynus.
Vėliau jis perėjo prie elitinių europietiškų vynų. Iš kur jis turėjo pinigų tokiems pirkiniams, taip ir liko neaišku, rašo kommersant.ru. Vienu metu R.Kurniawanas tikino, kad neva šeima jo išlaikymui kas mėnesį perveda 1 mln. JAV dolerių. Tuomet kyla klausimas – kodėl jis, būdamas studentas, uždarbiavo parduotuvėse? Galiausiai paaiškėjo, kad jo šeima nebuvo turtinga, tačiau motinos broliai – teisti už kone 2 mlrd. JAV dolerių vagystę. Pinigai taip ir nebuvo atrasti.
Vynų žinovo ir kolekcionieriaus karjeros vos nesužlugdė tai, kad 2001 m. pasibaigus jo studentiškai vizai, o jaunuoliui kreipusis politinio prieglobsčio, R.Kurniawanui buvo atsakyta. 2003 m. jam buvo liepta nedelsiant išvykti iš JAV. Tačiau ką Indonezijoje veikti su įgytais talentais? Tad imigrantas ryžosi likti šalyje nelegaliai.
Padirbinius maišė savo namuose
2004–2011 m. R.Kurniawanas pirko europietiškus ir amerikietiškus vitažinius vynus. Tam išleido 40 mln. JAV dolerių. Vyras dalyvavo stambiuose aukcionuose pirkdamas ir parduodamas gėrimus už dešimtis milijonų JAV dolerių.
Tik, jei iš pradžių buteliuose buvo tai, ką į juos supylė tikrieji gamintojai, tai po to čia atsirasdavo R.Kurniawano sugalvotas mišinys. Padirbinius – kokybiškus prancūziškus vynus su jaunais amerikietiškais – jis maišė namų sąlygomis. Ir tą darė taip preciziškai, kad tai suklaidindavo net garsiausius žinovus.
Butelių, kuriuos jis su bičiuliais išragaudavo, vyras neišmesdavo, o etiketes atsispausdindavo paprasčiausiu spausdintuvu namuose.
Su R.Kurniawanu pažintis mezgė kolekcionieriai, jį kvietė į vyno mylėtojų klubus. Beje, vienam tokių jis pats kurį laiką vadovavo.
Už gebėjimą nusakyti vyną vien jį pauosčius, žinovai vyrą pavadino Nosimi.
2006 m. aukcione iš R.Kurniawano kolekcijos vynų parduota už 24,7 mln. JAV dolerių. Tai – rekordinė suma vienam pardavėjui. Niekas nė neįtarė, kad dalis šios kolekcijos – padirbiniai.
Stambaus pardavėjo reputacija jam leido gauti stambią paskolą. Pinigus kolekcionierius leido brangiems automobiliams, laikrodžiams, meno kūriniams ir garsių mados namų drabužiams.
Kaip Nosį sučiupo už nosies
2007 m. balandį R.Kurniawanas „Christie’s“ aukcione Los Andžele (JAV) norėjo parduoti kelis butelius „Chateau Le Pin“, kurių atvaizdas netgi papuošė aukciono katalogo viršelį. Tiesa, iki prekybos reikalai taip ir nenuėjo, mat gamintojo atstovai įspėjo „Christie’s“, kad siūlomos prekės – padirbiniai. Patikrinus paaiškėjo, kad tai – tiesa, tačiau sukčiaus atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Po metų, 2008 m. balandį, jis „Acker Merrall & Condit“ aukcione pardavinėjo „Domaine Ponsot“ vynus, tarp kurių būta ir 1945, 1949, 1959, 1962, 1966 bei 1971-ųjų derliaus „Clos St-Denis“. Už vyno dėžę prašyta 70 tūkst. JAV dolerių. Tačiau ir šįkart vynas nebuvo parduotas. Mat vyndarys Laurentas Ponsot, pats atvykęs į Niujorką, įspėjo aukciono atstovus, kad jų „Clos St-Denis“ pradėtas gaminti tik nuo 1982-ųjų.
To pakako, kad R.Kurniawanas susivoktų, jog reikia lėtinti apsukas. Tačiau juo jau spėjo susidomėti aplinkiniai. Pirmiausia – milijardierius Billas Kochas, kuris iš vynų žinovo ne kartą pirko gėrimus. Pavyzdžiui, už 219 butelių burgundiško vyno jis indoneziečiui sykį sumokėjo daugiau nei 2 mln. JAV dolerių. Kaip ir kiti vynų žinovai, milijardierius buvo įsitikinęs, kad jo negalima apgauti. Supratęs, kad iš tiesų buvo kitaip, milijardierius pasamdė privačius detektyvus.
Šiems pavyko atkasti įrodymų, kad R.Kurniawanas iš tiesų padirbinėjo vynus. Po šių naujienų reikalų ėmėsi Federalinis tyrimų biuras.
2012 m. kovą indoneziečio namuose prestižiniame Los Andželo Arkadijos rajone atliktos kratos. Per jas aptikta gerai vynų „gamybai“ įrengta virtuvė. Visur kūpsojo kalnai kamščių, panaudotų butelių, naujų atspausdintų etikečių. Per kratas rasta pakankamai įrodymų, kad R.Kurniawaną būtų galima areštuoti.
Teisme jis be emocijų pripažino kaltę ir dukart pakartojo, kad „jam labai labai gaila“. Kaltintojai teigė, kad R.Kurniawanas padirbo apie 12 tūkst. butelių vyno. Sukčiaus aukos už gėrimus jam sumokėjo kone 30 mln. JAV dolerių.
Tačiau tuo istorija nesibaigė – į paviršių išplaukė daug kitko, ką indoneziečiui ilgus metus sekėsi nuslėpti: paskolos, paimtos suklastojus dokumentus, nelegalus gyvenimas JAV.
2014 m. teismas jam skyrė 10 m. nelaisvės.
R.Kurniawanas tapo pirmuoju, kuris JAV buvo nuteistas už retų vynų padirbinėjimą. Jam teko nukentėjusiems sumokėti 28 mln. JAV dolerių ir dar 20 mln. JAV dolerių – valstybei. Konfiskuota visas jo nuosavybė, nekilnojamasis turtas, dalis tikrų gėrimų kolekcijos.
Pernai lapkritį R.Kurniawaną anksčiau laiko paleido iš kalėjimo ir perdavė JAV migracijos policijai, kuri vyrą šią savaitę išsiuntė į jo tėvynę.
