Ant vartų, užkirtusių kelią į Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) antrojo bloko statybvietę, pernai spalį užkabinta spyna kabo nepajudinta.
Pirmajame jėgainės bloke jau kurį laiką deginamos komunalinės atliekos. Antrasis – biokuro blokas – šiuo metu galėtų būti testuojamas, jeigu statybininkai pernai spalį nebūtų buvę išprašyti iš aikštelės.
2018-aisiais pradėtos antrojo bloko statybos porą metų vyko visiškai sklandžiai, bet 2020-aisiais atsirado įtampa.
Mat konkursą laimėjusi Lenkijos kompanija „Rafako“ paskelbė apie restruktūrizavimą, todėl sutartis su ja buvo nutraukta. O subrangovai iš Lietuvos iki šiol nesulaukia milijonų eurų už jau atliktus darbus.
Poros mėnesių žirklės
Lenkai teigė, kad jėgainės užsakovas – VKJ valdanti ir valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ – nuolat vėlavo sumokėti už atliktus darbus.
„Rafako“ pareiškė, kad dėl užsakovo kaltės negali tęsti darbų ir yra priversta nutraukti sutartį, ir pateikė duomenis apie kokybiškai atliktus darbus, už kuriuos iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo apmokėta.
VKJ, užbėgdama lenkams už akių, pati nutraukė sutartį. Tuo metu biokuro bloko statybos darbai artėjo link pabaigos, bet juos atliekančios mūsų šalies rangos įmonės buvo išsviestos lauk nesumokėjus pinigų maždaug už poros mėnesių darbus.
„Rafako“ teigia, kad už atliktus darbus užsakovas jai ir Lietuvos rangovams liko skolingas 26 mln. eurų.
Tačiau skolą bandoma užginčyti neva tuo, kad už visus kokybiškai atliktus darbus buvo sumokėta, o už tai, kas „nekokybiška“, teatsiskaito su rangovais patys lenkai.
„Ne apie kokybę čia kalba, – teigė rangos įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis. – Statybose būna maždaug poros mėnesių delsimas – sąskaitos yra išrašomos tada, kai priimami statybininkų padaryti darbai.
Taigi mes tapome laiko įkaitais. Mes su darbais bėgome priekyje, o dokumentai dar nebuvo suvaikščioję. Todėl nutraukus sutartį už juos liko nesumokėta, pavyzdžiui, mūsų įmonei – už betonavimą.“
Pasak jo, spalį jau buvo atlikta apie 90 proc. statybos darbų. Dar pusmetis, ir šiuo metu jėgainės blokas galėjo būti testuojamas.
Ginčijasi dėl kokybės
Statybų bendrovių vadovai dar bandė su VKJ savininke tartis taikiai, bet to padaryti jiems nepavyko. Ieškodami savo pinigų jie pradėjo teikti ieškinius teismui.
Bendrovės siekia, kad su jomis atsiskaitytų pats užsakovas. Jų teigimu, teisės aktai suteikia galimybę reikalauti tiesioginio asiskaitymo už atliktus darbus ir pristatytas medžiagas.
Tuo metu VKJ aiškina atvirkščiai. Anot „Ignitis grupės“ atstovo Artūro Ketleriaus, VKJ yra perkančioji organizacija, kurios veiklą reglamentuoja viešųjų pirkimų teisės aktai.
„Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad neturime teisinių galimybių atsiskaityti su subrangovais, su kuriais neturime tiesioginių sutarčių. Jiems turi sumokėti „Rafako“, – sakė A.Ketlerius.
Taigi ginčas atsidūrė aklavietėje. Neįstengusi susitarti su užsakovu bendrovė „Rafako“ jau rengia dokumentus tarptautiniam Stokholmo arbitražui dėl skolos priteisimo ir išieškojimo.
„Dabartinė situacija yra dramatiška. VKJ gavo atliktus darbus, kurie iš dalies yra neapmokėti.
Be to, ji dar gavo ir 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą.
Tuo metu ir mums, ir Lietuvos subrangovams už darbus liko nesumokėta – užsakovo skolos virsta didžiuliais iššūkiais bandant tęsti veiklą ir išsaugoti darbo vietas“, – aiškino „Rafako“ atstovas Jacekas Balceras.
Pasak A.Ketleriaus, tokie lenkų priekaištai esą neturi pagrindo. „Pasirašydama rangos sutartį „iki rakto“ „Rafako“ įsipareigojo už sutartą kainą suprojektuoti, pastatyti ir išbandyti biokuro katilinę su biokuro ruošos ūkiu.
Darbai nebuvo užbaigti, nes dėl finansinių problemų, kilusių net keliuose „Rafako“ vykdytuose projektuose Lenkijoje, kurių didžiausias – daugiau kaip milijardo eurų vertės, įmonė nebegalėjo tęsti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Žinant, kad „Rafako“ buvo ir katilų technologijos gamintoja, akivaizdu, jog tik užbaigus projektą ir įsitikinus, kad jos atlikti darbai ir priimti technologiniai sprendimai leidžia pasiekti pirkime numatytas sąlygas, bus gautas galutinis atsakymas apie atliktų darbų kokybę“, – aiškino A.Ketlerius.
Valstybė nusigręžė
„Padėtis visiškai nepasikeitė. Esame sukaustyti nežinios. Neturime komunikacijos – VKJ visiškai atsiribojo“, – neslėpė G.Gribulis, kuris atstovauja ir savo įmonei, ir kitiems susivienijusiems rangovams – bendrovėms „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ bei „Elektrėnų energetikos remontas“.
Jėgainė – valstybinis objektas, kuris liks valstybinės įmonės rankose. Būtent valstybės pagalba praverstų visoms pusėms, o kartu – visuomeniniam interesui ir pagrįstiems vilniečių lūkesčiams gauti pigesnę šilumą.
„Kreipėmės ir į Finansų ministeriją, ir į kitas valstybės institucijas. Finansų ministerija dukart atsakė, kad šiame procese nedalyvaus, nes visa tai neturi būti politizuota.
Aplinkos ministerija lyg ir ketino pagelbėti, bet vėliau gavo Vyriausybės nurodymą, kad tai – Finansų ministerijos reikalai. Tad likome be pagalbos“, – sakė G.Gribulis.
Anot jo, statybininkai tapo šios situacijos įkaitais, o VKJ apskritai šiek tiek meluoja.
„Taip, ji sumokėjo mums pagal patvirtintus aktus, tačiau darbų juk esame atlikę kur kas daugiau. Jėgainės bloko statyboms per tas poros mėnesių žirkles naudojome savo medžiagas, pirktas už savo lėšas.
Statybų teritorija nuo spalio užrakinta, apsauga nieko iki šiol neįleidžia.
Ten liko vienų įmonių įranga, kitos buvo susivežusios statybines medžiagas, kurių nespėjo įrašyti į savo sąnaudas, tad realiai jos vis dar priklauso tiekėjams.
Sutartyje buvo sąlyga, kad tai, kas yra statybvietėje, teoriškai priklauso jėgainei. Bet mes, subrangovai, neturime su ja sutarčių. Bandysime teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti ir atgauti tai, kas yra mūsų“, – kalbėjo statybos įmonių atstovas.
Kadangi su jėgaine statybininkai neturi sutarčių ir dėl visko jiems liepiama kreiptis į generalinį rangovą, sutarta, kad visi kartu jie ir kreipsis į Stokholmo arbitražo teismą.
Teismai turės ką veikti
Anot Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo, nors VKJ yra valstybės užsakymas, politikai nutarė nedalyvauti sprendžiant šį ginčą.
Taigi tai darys teismai, kuriems nepritrūks darbo.
„Ne tik „Rafako“ rengiasi kreiptis į arbitražą norėdama prisiteisti skolą iš VKJ. Jau yra bylų, kurias iškėlė „Dzūkijos statyba“ ir kitos bendrovės.
Užsisuks daugybė ilgalaikių procesų teismuose, nors ginčą buvo galima išspręsti daug paprasčiau. Jo esmė paprasta – Lietuvos subrangovai atliko darbus, už kuriuos jiems nesumokėta“, – sakė D.Gedvilas.
Pasak jo, tolesnės jėgainės bloko statybos bus itin sudėtingos.
VKJ yra paskelbusi rangos konkursų, todėl įmonės, kurios juose dalyvaus, pasak D.Gedvilo, privalėtų pirmiausia įvertinti, ar sugebės baigti statybą, ir tai, ar statinys bus pripažintas tinkamu naudoti.
Be to, statinys nebuvo užkonservuotas, todėl reikės atlikti ir tyrimus, ar konstrukcijos po žiemos išliko nepažeistos.
„Tam bus reikalingi dokumentai, paslėptų darbų atlikimo aktai. Bet dabar yra konfliktinė situacija, tad nežinia, ar dokumentai yra perduoti.
Man, kaip specialistui, akivaizdu, kad naujam rangovui teks didžiulis iššūkis. Tai – krizinė situacija“, – sakė D.Gedvilas.
Ar atsiras rangovų Lietuvoje, kurie ryšis rizikuoti?
„Gali būti, kad bus tokių, kurie smarkiai pakels kainą, o tada bandys tartis su tais pačiais subrangovais, kad jie baigtų darbus ir galbūt pasidalytų turimais dokumentais.
Tai – strategijos klausimas“, – svarstė asociacijos vadovas.
