– Raimondai, pradėkime nuo jūsų. Ar turite duomenų, kiek kavinių atsidarė?
– Daug, tačiau tikslaus skaičiaus nežinome, nes vieniems dėl tam tikrų reikalavimų neapsimoka atsidaryti, kiti laukia iki paskutinės minutės. Tikslesnius duomenis žinosime penktadienį.
– Koks būtų pagrindinis motyvas neatsidaryti?
– Susirgimų skaičius. Mes viską suprantame ir su ekspertais nesiginčijame. Ginčijamės tik su nurodymais, kurie prasilenkia su logika.
– Patikslinkite, kurie nurodymai jums kelia daugiausia abejonių?
– Abejojame dėl užsidarymo 21 val. Negi 21:15 išplis virusas? Ministrė argumentuoja, kad po dviejų alaus baras nėra saugi vieta, bet juk darbuotojai negeria ir prižiūri situaciją. Jei kas taisyklių nesilaiko, išprašome lauk.
Pažiūrėkime, kas vyksta mieste – žmonės vaikšto be kaukių, o norint prisėsti prie staliuko reikia užsidėti kaukę. Sveikatos ministerija sako, kad saugus atstumas yra metras, o mums pasako, kad du. Viskas pranešama paskutinę minutę. Jausmas toks, kad leido važiuoti su dviračiu, bet neleidžia oro į padangas prisipūsti.
– Pone Čaplinskai, kaip vertinate įvestas saugumo priemones?
– Noriu pasakyti, kad aš nedalyvauju priimant sprendimus. Deja, tenka sutikti, kad per visą pandemiją buvo logikai prieštaraujančių sprendimų. Manau, reikėtų daugiau tartis su verslu, o jei kažkas siūloma, turi būti aiškūs moksliniai to pagrindimai. Ką tik daviau interviu kitai televizijai. Tai vyko lauko kavinėje. Nemačiau tame jokios problemos. Atviroje erdvėje tikimybė užsikrėsti sumažėja nuo 6 iki 60 kartų. Jeigu matome, kad sprendimai yra nelogiški ir pertekliniai, turbūt reikėtų nebijoti to pripažinti ir pakeisti.
– Vienas iš sprendimų, dėl kurių verslas prieštaravo, yra tas, kad prie vieno staliuko leidžiama sėdėti tik dviems žmonėms. Raimondai, ar aš teisus?
– Taip.
– Profesoriau, kaip jums atrodo toks sprendimas?
– Man sunku komentuoti tokį sprendimą, nes aš nematau tame logikos. Remiantis moksliniais tyrimais, mažiau nei 10 proc. nuo visų užsikrėtimo atvejų įvyksta lauke. Kai kurie mūsų mokslininkai klaidina, sakydami, kad saulė neturi poveikio virusui. Nieko panašaus. Virusas saulėje žūsta per 20 minučių.
Jei siūlome lauke laikytis atstumo, man nesuprantama logika, kodėl dvi šeimos negalėtų sėdėti prie to paties staliuko lauke. Čia ir yra esmė. Reikia šviesti žmones, pasitikėti verslu ir įgalinti verslą valdyti situaciją. Jei perlenksim lazdą, kalbėdami apie galimybę užsikrėsti lauke, nepasieksime norimo rezultato. Matydami nelogiškus draudimus, žmonės gali jų nesilaikyti.
– Pone Čaplinksai, o kaip jūs vertinate tai, kad prieš kiek daugiau nei mėnesį sergamumas 100 tūkst. gyventojų buvo kiek didesnis nei 200 atvejų. Tai buvo vienas iš rodiklių, pagal kurį buvo žadami atlaisvinimai. O dabar sergamumas 100 tūkst. atvejų siekia berods 530 atvejų, bet viskas laisvėja – prekybos centrai atsidarė, kavinės atsidarė, o termometro stulpelis krenta žemyn. Ar neatsitiks taip, kad po savaitės turėsime 2 tūkst. atvejų?
– Čia dvi aplinkybės suplaktos į vieną. Pirmiausia, nelogiškas buvo skirtsymas į A, B, C, D scenarijus, nes jei laikytumės buvusio scenarijaus, mes niekada neatsidarysim.
Antras dalykas, seniai aišku, kad pandeminis nuovargis ir draudimo priemonės jau seniai yra išsisėmę. Reikia mokyti ir įgalinti žmones valdyti savo rizikas naujoje realybėje. Deja, virusas niekur nedingo ir nedings. Logiška, kad atlaisvinus ribojimus virusui bus geresnės sąlygos plisti, kuriomis jis, be abejo, pasinaudos ir plis, jeigu nebus bandoma valdyti asmeninės rizikos. Čia prisidės ir tai, kad daugės paskiepytų ir persirgusių žmonių. Kita vertus, viruso evoliucija yra natūrali. Virusas mutuoja ir kinta ta linkme, kad kuo greičiau užkrėstų daugiau žmonių.
Naujos atmainos, aišku, spartina viruso plitimą. Bet prevencinės priemonės lieka tos pačios. Kuo daugiau žmonių testuojasi, tuo daugiau randama užsikrėtusių. Tai natūralu.
– Profesoriau, kokią įtaką turi nauja Anykščiuose rasta atmaina? Kalbama, kad ji yra atspari skiepams.
Šiai dienai manau, kad tai yra per daug išpūstas reikalas. Natūralu, kad virusas greičiau plinta ir yra piktesnis, bet kol kas neužtenka duomenų taip tvirtinti. Man, kaip piliečiui, jokio skirtumo, kokia ta atmaina, nes apsaugos priemonės yra tos pačios. O tiems, kurie kuria skiepus, yra aktualu išvengti viruso mutacijų.
– R.Prankos norėčiau paklausti, kokia kavinių verslo būklė yra dabar, po daugiau nei metus besitęsiančio karantino? Visos atsidarys ar kai kurios bankrutuos?
– Sunku pasakyti, bet bus nemažai tokių, kurios bankrutuos. Ne visi spėjo atsigauti po pirmo karantino, kaupiasi skolos. Kad neatleistume darbuotojų, valstybė skatina juos išleisti į prastovas. Darbuotojų atžvilgiu tai labai gražu, bet mums vis tiek kaupiasi skolos ir ne visi galės jas pakelti.
– Profesoriau, kokios galima tikėtis vasaros? Ji bus suvaržyta ar pajusime atlaisvėjimą?
– Manau, sprendimų priėmėjams ir kiekvienam iš mūsų užteks politinės išminties ir atminties, kad išmoktume valdyti riziką ir vasarą maksimaliai grįžtume į įprastą gyvenimą. Visi pasiilgome kavinių, gero maisto, kavos. Į tai grįšime, bet kitomis aplinkybėmis.
Neužmirškime, kad vasara bus ypatinga tuo, kad turėsime ruoštis rudeniui, kai vėl atgims peršalimo ligos ir galimybė plisti koronavirusui. Tiems, kas buvo paskiepyti metų pradžioje, metų pabaigoje nebeužteks imuniteto. Rudenį bus daugiau iššūkių, tačiau vasara galėsime pasidžiaugti.
