Komentuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją, kad Lietuva, pirminiais duomenimis, nėra daugiausia alkoholio suvartojanti šalis, V. Čmilytė-Nielsen sako, jog tai gali būti susiję ir su mentaliteto pokyčiais, sveika gyvensena.
„Alkoholio vartojimas mažėjo Lietuvoje nuo 2011 metų. Manau, kad čia yra keli aspektai, pirmiausia gal ir mentalitetas pamažu keičiasi. Dabar sveika gyvensena, sportavimas, aktyvus laisvalaikio praleidimas yra tie dalykai, kurie vis labiau įsivyrauja mūsų visuomenėje, ypač jaunos kartos gyvenimo būde ir tai, matyt, irgi yra vienas iveiksnių, kuris paskatina mažesnį vartojimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, yra realių priemonių, kuriomis kovojama su problemomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu, ir yra parodomųjų priemonių, kurios nepasiteisina.
„Geras pavyzdys yra alkoholio reklamos draudimas, kurį apeiti nebuvo sunku pridedant žodelį „nealkoholinis“ labai mažomis raidėmis. Tokios priemonės yra nelogiškos, perteklinės ir neatneša jokio efekto. Apie tokių priemonių atšaukimą ir diskutuojame dabar. Manau, kad artimiausiu bus pateiktas paketas (dėl – ELTA) kai kurių perteklinių priemonių atšaukimo ir tų draudimų, kurių nebūtina turėti, peržiūrėjimo“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ilgėtų ne pensinis amžius, o darbingumo
Komentuodama Europos Komisijos siūlymą Lietuvoje ilginti darbingą amžių iki 72 metų, V.Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad šiuo atveju nekalbama apie pensinio amžiaus ilginimą.
„Suprantu, kad tai yra šiek tiek antraščių dalykas, nes daugelis žmonių, pamatę tą antraštę išsigando manydami, kad eina kalba apie pensinio amžiaus drastišką ilginimą. Šiuo atveju kalbama apie darbingo amžiaus ilginimą, ir nemanau, kad reiktų nei gąsdintis dėl šito, nei kažkaip labai rištis prie to skaičiaus, tiesiog atskirti du dalykus, ir kad visgi neina kalba apie pensinį amžių“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiuo metu apie pensinio amžiaus didinimą Seime nediskutuojama.
