Šiuo metu Vilniuje žemę valdo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Jeigu ji žemės valdymo neperduos Vilniaus miesto tarybai, A.Avulis spėja, NT kainos taip išgaus, jog būstas taps įperkamas tik turtingųjų.
Būstų daugiausia parduodama Vilniuje
NT rinkos augimas šių metų pirmą ketvirtį nustebino net pačius plėtotojus. „Kovą Vilniuje buvo parduota daugiau nei 1 tūkst. butų. Tokių skaičių nėra buvę per pastaruosius 10 metų“, – sakė A.Avulis, pabrėždamas, kad būtent Vilnius, o ne kiti Lietuvos miestai, išgyvena sparčiausią NT rinkos augimą.
Visgi jis pripažįsta, kad tokie staigūs augimai kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo.
„Tokie pardavimų augimai, po 70 proc., nėra stabilūs ir ilgalaikiai. Visada būna to pabaiga ir kartais ji ateina labai greitai, nes rinka negali visada augti tokiu tempu.
Bet jeigu toks rinkos augimas užsitęs, jis gali iššaukti būsto kainų didėjimą. Jei būsto kainos didėja, tada į rinką ateina rinkos spekuliantai, kurie nori šiandien nupirkti būstą ir parduoti jį po metų. Tai iškreipia ir neteisingai parodo, koks yra tikrasis poreikis rinkoje. Gali būti, kad tas poreikis yra gerokai mažesnis, kainų išsipūtimas irgi gali būti apgaulingas“, – teigė A.Avulis.
Koją kiša žemės valdymo klausimas
Vilniuje NT kainos gali augti sparčiausiai, nes, norint statyti naujus namus, reikia turėti žemės sklypą, o čia ir susiduriama su problema.
„Dabar Vilniuje žemę valdo ne Vilniaus miesto taryba, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Jos turi skirtingus interesus.
Vilnius nori vykdyti konversijos projektus, kad vietoje sandėlių, senų gamyklų, kurios yra netoli miesto centro, atsirastų gyvenamieji pastatai. O ŽŪM nori apmokestinti, gal ir nelabai supranta konversijos ir būsto poreikio lygio šiuo metu.
Kai žemės klausimai nėra sprendžiami, susiformuoja pasiūlos trūkumas. Jei tai nebus sprendžiama, galima sulaukti kainų burbulo, kuris nėra niekam naudingas: nei pirkėjams, nei tiems, kurie tuos namus stato“, – paaiškino A.Avulis.
Pasak jo, valstybė jau daugiau nei 20 metų neparduoda ir nenuomoja žemės sklypų. Vienintelės vietos, kur galima statyti namus, yra miesto pakraščiai, kur žemė yra grąžinta privatiems asmenims. Taip pat galima statyti ir miesto centre, kur gausu senų pastatų, tačiau juos reikia nugriauti ir statyti naujus.
„Taip puikiai žino tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra. Tie žemės valdymo klausimai jau keletą metų užstrigę, teisės aktai nepriimami. Išspręsti žemės klausimą kol kas tikrai nesiseka.
Kol šita situacija nepasikeis, matyt, pasiūla nebus pakankama. Mes, vystytojai, nedaug ką galime padaryti, mums tiesiog reikia žemės, kurioje būtų galima statyti būstus.
Kiekvienais metais gyventojų skaičius Vilniuje didėja. Tiems žmonėms, kurie atvyksta į Vilnių, reikia kažkur gyventi. Jeigu yra poreikis gyventi, yra poreikis ir turėti būstą. Jei gyventojų poreikiai nebus tenkinami, Vilnius susidurs su problema – žmonės nebenorės atvykti gyventi arba kainos pasidarys tokios aukštos, kad būstas taps tik pačių turtingiausių privilegija“, – reziumavo A.Avulis.
