Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje sudavė smūgį milijonams nuomininkų pareikšdamas, jog šalies sostinėje galiojantis įstatymas, žinomas kaip „Mietendeckel“ („nuomos mokesčio lubos“), „pažeidžia Pagrindinį įstatymą ir todėl yra laikoma negaliojančiu“.
Teismas pritarė centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) atstovaujantiems parlamentarams bei verslui palankiems Laisviesiems demokratams (FDP), kurie Berlyno savivaldybėje atstovauja opozicijai.
Teismas sutiko su jų argumentu, kad nuomos politika patenka į federalinių įstatymų sritį, o ne į 16-os Vokietijos žemių jurisdikciją.
Nutarimas dėl nuomos mokesčio įšaldymo, kurį Berlyno savivaldybė priėmė 2020 metų sausio mėnesį, buvo kertinis centro kairiųjų socialdemokratų, žaliųjų ir ultrakairiojo sparno partijos „Die Linke“ valdančiosios koalicijos politikos aspektas.
Tai yra didelė nesėkmė prieš rugsėjį įvyksiančius Berlyno savivaldybės bei federalinio parlamento rinkimus, kurie lems, kas poste pakeis kanclerę Angelą Merkel.
„Skudrus, bet seksualus“ Berlynas
Berlynas buvo pirmasis ir vienintelis iš Vokietijos žemių, nustatęs viršutinę būsto nuomos mokesčio ribą.
Įstatymas įšaldė nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui, bet koks nuomos mokesčio augimas būtų buvęs apribotas iki 1,3 proc. per metus, atsižvelgiant į infliaciją.
Pasak miesto plėtros ir būsto departamento, šis įstatymas yra aktualus daugiau nei 1,5 mln. butų.
Jis netaikomas socialiniam būstui bei naujam būstui, pastatytam po 2014 metų.
Belaukiant teismo sprendimo, kai kurie ypač dideli nuomos mokesčiai buvo laikinai sumažinti, o taisykles pažeidusiems savininkams grėsė baudos iki 500 tūkst. eurų.
Nuomininkai, kuriems turės įtakos teismo sprendimas, privalės grąžinti trūkstamą nuomos mokesčio dalį.
Ketvirtadienį paskelbti dienraščio „Tagesspiegel“ atliktos apklausos, užsakytos viešojo taupomojo banko „Sparkasse“, rezultatai parodė, kad šiek tiek nei pusė berlyniečių bus priversti rasti lėšų įsiskolinimui padengti.
Socialdemokratų partija (SPD), įeinanti į kanclerės Angelos Merkel federalinę koaliciją, savo rinkimų kampanijos metu įsipareigojo užtikrinti nuomos kainų kontrolę visoje šalyje.
Kadaise buvusio mero apibūdintame kaip „skurdžiame, bet seksualiame“ Berlyne būsto išlaidos pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai, kai miestą užplūdo stiprios darbo rinkos privilioti darbuotojai.
Nuomos mokesčio „lubų“ idėja susidūrė su aršiu nekilnojamojo turto sektoriaus pasipriešinimu, kuris teigė, kad sprendimas įšaldyti nuomos mokesčius atbaidė nekilnojamojo turto vystytojus nuo statybų Berlyne ir galiausiai pablogino sostinės būsto krizę.
Remiantis Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto (DIW) duomenimis, įšaldžius nuomos mokestį nuomos pasiūlymų skaičius sumažėjo, nes savininkai nebenori siūlyti būsto nuomos rinkai.
„Tikroji socialinė padėtis“
Kaip skelbiama nekilnojamojo turto tinklalapyje „Immowelt“, berlyniečiai būsto išlaidoms vidutiniškai išleidžia ketvirtąją dalį savo pajamų.
Tik 18,4 proc. iš maždaug 4 mln. miesto gyventojų turi nuosavą būstą – tai vienas mažiausių rodiklių Europoje.
Būsto rinkos neapibrėžtumą padidino COVID-19 pandemija, sukėlusi grėsmę darbo vietoms.
„Koronaviruso krizė sukels tikrą socialinę krizę būsto rinkoje“, – vasarį perspėjo būsto nuomos asociacija „Berliner Mietverein“.
Remiantis „Sparkasse“ tyrimu, vienas iš keturių berlyniečių mano, kad jo finansinė padėtis 2021 metais pablogės.
Nedarbas Vokietijos sostinėje 2020 metais padidėjo iki 10,6 procento.
Tai yra 2 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 5 procentiniais punktais daugiau nei šalies vidurkis
2019 metais, didėjant įtampai dėl didėjančių nuomos mokesčių, skolų prislėgta Berlyno savivaldybė išleido beveik 1 mlrd. eurų, kad išpirktų 6 tūkst. buvusių valstybinių butų, kurie buvo privatizuoti.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) – SPD partijos kandidatas į kanclerio postą – vasarį pareiškė, kad būsto klausimas yra „viena didžiausių mūsų laikų socialinių problemų“.
