„Esu vienas tų, kurie po vakcinavimo negalėjome ateiti į darbą. Organizmas į vakciną reagavo stipriai“, – pratarė Kėdainiuose, centriniame „Norfos“ sandėlyje, dirbantis vyras.
Jis – vienas iš 157 sandėlio darbuotojų, kurie balandžio 8-ąją, medikams atvykus į darbovietę, nuo COVID-19 buvo paskiepyti „AstraZeneca“ gaminama „Vaxzevria“ vakcina. Ir vienas iš tų 30-ies paskiepytųjų, kurie kitą dieną po vakcinavimo negalėjo ateiti į darbą.
„Vakcina buvo suleista apie pusiaudienį, o vakarop atsiradęs skausmas pradėjo vaikščioti po sąnarius bei raumenis. Taigi jaučiausi taip, tarsi būčiau atmintinai išmokęs šalutinio vakcinos poveikio sąrašą“, – šyptelėjo vyras.
Jis pasakojo, kad artėjant nakčiai prasidėjo šaltkrėtis. Jis buvo toks stiprus, kad iš po antklodės baisu buvo net ranką iškišti. Nebuvo jėgų pajudėti – neįmanoma buvo prisiversti ir atsikėlus pasimatuoti temperatūrą.
„Kai vis dėlto tai padariau, paaiškėjo, kad karščiuoju, – turėjau 39 C laipsnius temperatūros. Išgėriau vaistų, tad rytą temperatūra jau buvo gerokai nukritusi. Visą dieną ji dar sukosi apie 37 C laipsnius, o vakare viskas baigėsi – gera savijauta grįžo“, – pasakojo pašnekovas.
Tačiau ir žinodamas, kad gali atsirasti vienoks ar kitoks šalutinis vakcinos poveikis, jis norėjo skiepytis.
„Motyvas? Atsakomybė už save ir kitus. Kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis, o man tai buvo svarbu dėl to, kad liga nebe- prikibs – neliks pavojaus užkrato perduoti kitiems“, – sakė pašnekovas.
Vakcinavimas darbovietėje
Iš apačios, pradėjus nuo vyresnio amžiaus žmonių, medikų, švietimo darbuotojų, kitų rizikingų specialybių, vakcinavimo kreivė kyla aukštyn.
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl vakcinavimo prioritetų yra nurodyta, kad pirmumo teisę gauti skiepą turi ir darbuotojai, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose, taip pat tie, kurie tiesiogiai susiję su maisto produktų gaminimu.
Tokiais atvejais patys darbdaviai turi kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir pateikti jam norinčiųjų pasiskiepyti sąrašus.
„Pagaliau atėjo ir maisto tiekėjų eilė: balandžio 8-ąją buvo skiepijami Kėdainiuose esančio centrinio „Norfos“ sandėlio darbuotojai. Pasiskiepijusių statistika, tikėtina, atspindi visos Lietuvos žmonių nuostatas. Pas mus iš visų darbuotojų pirmąja „Vaxzevria“ („AstraZeneca“ gaminamos vakcinos) doze pasiskiepijo 157“, – sakė „Norfos“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Centriniame sandėlyje ir ten pat esančiuose gamybos cechuose dirba 475 žmonės, iš jų pačiame sandėlyje – 300. Dar 80 – tai prekes po visą Lietuvą išvežiojantys vairuotojai.
Duonos kepykloje darbuojasi apie 15 žmonių, dar apie 80 – konditerijos bei kulinarijos cechuose.
„Maždaug dešimtadalis visų darbuotojų yra persirgę COVID-19. Dar apie 20 proc. apskritai neketina skiepytis.
Tie, kurie norėjo skiepytis, bet šįkart to nepadarė, lauks kitokios – „Moderna“ arba „Comirnaty“ vakcinos“, – D.Dundulis skaičiais nusakė tai, kaip žmonės reagavo į suteiktą galimybę vakcinuotis.
Nuolat testuojama
Centrinis „Norfos“ sandėlis yra ypač svarbi maisto tiekimo grandinės dalis. Tai vieta, į kurią maisto gamintojai ir tiekėjai suveža prekes ir iš kurios jos paskirstomos po visą Lietuvą.
Taigi COVID-19 židinys jame sutrikdytų ypač stropiai suderintą tiekimo mechanizmą.
„Nuo pat pirmojo karantino už įmonės lėšas visi darbuotojai esame testuojami. Ko gero, esame vieninteliai Lietuvoje, kuriems nuo pat pandemijos pradžios skiriamas išskirtinis dėmesys.
Reguliariai testuojant buvo nustatyta daug besimptomių atvejų, o tai – labai svarbu. Tiems žmonėms pasitraukus į saviizoliaciją nelikdavo galimybės užkratui plisti“, – sakė taros sandėlio vadovė Rūta Kupčiūnienė.
Ji pasakojo, kad pernai gruodį pati nesunkiai persirgo COVID-19, privalėjo nustatytą laiką išbūti ir saviizoliacijoje. Nuo ligos praėjo keturi mėnesiai, taigi imunitetas, tikėtina, jau apsilpo. Atsiradus galimybei pasiskiepyti darbe Rūta ja pasinaudojo.
„Dirbu maisto pramonėje, kur yra didelė darbuotojų apsuptis. Sandėlyje, kuriam vadovauju, nuolat zuja žmonės: ir tiekėjai, ir mūsų pačių vairuotojai grįžta iš parduotuvių, esančių visoje Lietuvoje.
Norėjau pasiskiepyti, kad jausčiausi saugi – kad nepasikartotų liga. Kartu trokštu, kad kuo greičiau Lietuvoje virusas išsikvėptų ir atsitrauktų pandemija.
Nors pas mus taikomi didžiausi saugos reikalavimai, nors nuolat dezinfekuojamos patalpos ir patys labai saugomės, vis dėlto dirbame maisto pramonėje. Negalime prarasti atsakomybės ir leisti sau susirgti, nes, sutrikus darbui sandėlyje, sutriktų maisto tiekimas į parduotuves“, – kalbėjo R.Kupčiūnienė.
Ji neslėpė – organizmo reakcija į vakciną buvo audringa. „Kitą dieną po vakcinavimo turėjau savo sandėlyje priimti naujokus. Pareiga padėjo man pasiekti darbą, bet naujiesiems darbuotojams viską aprodžiusi pasidaviau: grįžau namo ir atguliau. O kitą dieną viskas atlėgo.
Apskritai daug sandėlio darbuotojų paskiepyti jautėsi prastai, bet vis tiek atėjo dirbti. Tai – būtinybė“, – paaiškino Rūta.
Lauks kitos galimybės
Pasak „Norfos“ centrinio sandėlio vadovo Šarūno Rakausko, norinčių pasiskiepyti sąraše buvo 243 žmonės. Kadangi buvo skiepijama „AstraZeneca“ gaminama vakcina, iš to sąrašo vakcinuotis atėjo kone šimtu darbuotojų mažiau.
„Likusieji nori skiepytis kita vakcina. Jų sąrašą esame pateikę Nacionaliniam visuomenės sveikatos centui. Jis informavo, kad susisieks su mumis, kai tik turės kitų gamintojų vakcinų. Kada tiksliai tai bus, neįmanoma numatyti.
Mes esame skiepijami pagal prioritetinę grupę kaip maisto tvarkymo įmonė, bet prieš mus dar yra nemenkas grupių sąrašas, turinčių pirmumo teisę ir taip pat laukiančių arba „Pfizer-BioNTech“, arba „Moderna“ vakcinos“, – paaiškino Š.Rakauskas.
Anot jo, tarp 475 darbuotojų yra apie 70–80 žmonių, kurie koronavirusu sirgo neseniai, prieš kelis mėnesius. Jiems dar per anksti būtų skiepytis, todėl sutarta, kad jie pasidarys testus ir stebės antikūnų skaičių kraujyje.
Pasak Š.Rakausko, įmonės darbuotojai profilaktiškai testuojami naudojant greituosius antigenų testus. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą testai buvo daromi balandžio 9-ąją. Tądien vienas testas buvo teigiamas, nors užsikrėtęs žmogus nejuto jokių COVID-19 simptomų.
„Dabar, kai dalis darbuotojų pasiskiepijo, smarkiai sumažėjo ir užkrato plitimo tikimybė, taigi ir mums sumažėjo rūpesčių. Jeigu kuris nors darbuotojas susirgs, kartu dirbantiems, bet pasiskiepijusiems žmonėms nebereikės izoliuotis“, – aiškino Š.Rakauskas.
Pagal „Norfos“ sandėlio sutartį su laboratorija, profilaktinis testavimas už įmonės lėšas atliekamas kas 14 dienų. Jeigu atsiranda teigiamų testų, jie kartojami kas savaitę tol, kol nebenustatoma infekuotų asmenų. O tada grįžtama prie ankstesnio ritmo.
Reikia valdžios paramos
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įmonių pastangos suteikti savo darbuotojams galimybę skiepytis yra ypač naudingos.
„Kuo daugiau tokių įmonių atsiras, tuo lengviau bus kalbėtis su valdžia ir dėl to, kad ji pagaliau leistų visiems sektoriams imtis veiklos. Kita vertus, darbuotojų testavimas įmonėms kainuoja. Todėl labai svarbu, kad valdžia ir verslas susikalbėtų – kad būtų suvienodinti valdžios bei verslo lūkesčiai.
Abi pusės nori, kad ekonomika kuo greičiau atsigautų, bet kartu valdžia bijo, kad nepablogėtų visuomenės sveikata. Manyčiau, kad valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų įmonėms nupirkti kuo daugiau testų“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Jis sakė įžvelgiąs ir kitą problemą.
„Lietuvos ekonomika yra labai skirtinga. Yra sričių, kuriose vis dar smingama žemyn, pavyzdžiui, paslaugų sektorius. Bet yra ir tokių, kurios atsigauna, pavyzdžiui, pramonė.
Gali taip nutikti, kad ne visos eksportuojančios įmonės įstengs įvykdyti užsakymus, jeigu nebus testavimo ir vakcinavimo – jeigu darbuotojai dėl kontaktų su sergančiaisiais negalės grįžti iš saviizoliacijos. Tokia pat padėtis yra ir maisto tiekimo srityje, o tai – labai rimta.
Manau, kad darbuotojų profilaktinis testavimas, kaip ir vakcinacija, yra būtini“, – svarstė A.Izgorodinas.
Svarbu visuomenės imunitetui
Epidemiologė Daiva Razmuvienė
„Tai, kad darbdaviai imasi iniciatyvos ir pradedamos skiepyti socialinės ir darbo bendruomenės, ypač naudinga formuojant visuomenės imunitetą. Net jei ne 70, o 50 proc. Lietuvos populiacijos būtų paskiepyta, tai turėtų teigiamos įtakos panaikinant tam tikrus suvaržymus.
Be to, kuo daugiau pasiskiepys prekybos sektoriaus ar maisto produktų gamybos ir tiekimo darbuotojų, tuo apskritai pasiskiepys daugiau žmonių ir tuo greičiau bus galima suvaldyti pandemiją.
Nustatytose prioritetinėse grupėse visada atsiranda žmonių, kurie pakviesti arba nenori, arba tuo metu negali pasiskiepyti, todėl lieka nepanaudotų vakcinų. Vakcinos turi tam tikrą galiojimo laiką. Nereikia jų užspaudus laikyti, bet leisti pasiskiepyti tiems, kurie šiuo metu to nori.
Jeigu darbdaviai nėra abejingi – jeigu sudaro norinčių pasiskiepyti darbuotojų sąrašus ir kreipiasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tai greitina visą vakcinavimo procesą.“
