Sueco kanalo administracija jau paskelbė reikalausianti iš „Ever Given“ savininkų daugiau nei milijardo JAV dolerių (853 mln. eurų) kompensacijos, kurią sudaro išlaidos gelbėjimo operacijai bei prarastos pajamos.
Jos išties buvo nemažos, nes dėl spūsties vienu metu prie abiejų kanalo galų buvo priversti laukti 452 kiti laivai, o juk už tokių milžinų kaip „Ever Given“ praleidimą imamas mokestis siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.
Pajamos. 2015 m. rekonstruotas kanalas yra pagrindinis Egipto pajamų šaltinis.
Kasmet jis duoda daugiau nei 5 mlrd. dolerių (4,26 mlrd. eurų) pajamų, tačiau egiptiečiai nusiteikę iki 2023 m. šį skaičių padidinti daugiau nei du kartus. Jam prižiūrėti sukurta apie milijoną darbo vietų.
Iki 2023-iųjų tikimasi padidinti ir pralaidumą – nuo vidutiniškai 49 iki beveik 100 laivų per dieną. Tada pinigų byrėtų daugiau, nes vidutiniškai vienas laivas duoda apie 250 tūkst. eurų pajamų.
Nepaisant tokios kainos, laivybos kompanijoms tai apsimoka.
Mat, pavyzdžiui, plukdant krovinį iš Roterdamo (Olandija) į Taivaną reikia sukarti arba 25 tūkst. kilometrų, jei plaukiama per piečiausią Afrikos tašką – Gerosios Vilties kyšulį, arba 18,5 tūkst. kilometrų pasukus Sueco kanalu.
Skaičiuojama, kad per šį kanalą kasmet praplaukia apie 10 proc. visų krovininių pasaulio laivų, o jo reikšmė dar labiau išaugo pandemijos metu, kai laivyba tapo dar svarbesnė stringant krovinių gabenimui sausuma.
Istorija. Kanalas veikia nuo 1869 metų. Pažvelgus į žemėlapį nesunku pamatyti logiškas priežastis, kurios paskatino Prancūzijos planuotojus tuometėje Egipto kolonijoje jį iškasti. Patogiausiame taške Sueco sąsmauka yra tik 121 kilometro ilgio tarp Viduržemio jūros ir Raudonosios jūros ir yra išmarginta ežerais, kurie vėliau buvo įtraukti į kanalą.
Bet prancūzai ne pirmieji sugalvojo tokio projekto idėją. Dar nuo 1850 m. pr. Kr. kanalai buvo kasami siekiant susieti slėnius ir ežerus šiame regione, o 332 m. pr. Kr., kai į kraštą atvyko Aleksandras Didysis, Raudonoji jūra vandens takais jau buvo sujungta su Nilo upe.
Kai po dviejų šimtmečių romėnai atvyko į Egiptą, jie kanalą paplatino, tačiau, kaip ir anksčiau, jis buvo skirtas prekybai ir transportui tarp Nilo deltos ir Raudonosios jūros palengvinti, o ne Viduržemio jūrai su anapus esančiu Indijos vandenynu sujungti.
Visi kanalai buvo užpilti 775 m., į regioną įžengus Abasidų kalifatui. Viskas pasikeitė tiktai Napoleono valdymo laikais: legendinio karvedžio susidomėjimas paskatino atlikti daugiau kanalo tyrimų 1830–1850 m., kol galiausiai 1856 m. tai tapo oficialu – Prancūzijos įmonei „Suec Canal Company“ buvo suteikta 99 metų nuomos sutartis kanalui nutiesti ir eksploatuoti.
Dėl sudėtingos vietovės kasimo darbai užtruko kiek ilgiau, nei planuota, – projektą įgyvendinti užtruko visą dešimtmetį.
Iš pradžių kanalas priklausė prancūzams ir tuomečiam Egipto valdovui Saidui-pašai, bet praėjus šešeriems metams Egiptas, susidūręs su finansiniais sunkumais, pardavė didelę jam priklausiusią dalį britams.
Egiptas iki pat 1956 metų, kai Gamalis Abdelis Nasseras nacionalizavo Sueco kanalą, gaudavo tik nedidelę finansinę naudą už jo teritorijoje nutiestą pelningą vandens kelią.
Kai Sueco krizės metu Izraelis įsibrovė į Sinajaus pusiasalį, Didžioji Britanija svarstė galimybę įsiveržti į Egiptą, tačiau Dwighto Eisenhowerio vadovaujamos JAV įtikino to nedaryti.
Amerika pagrasino finansiškai nubausti Britaniją, jei tik britų kariuomenė įžengs į egiptiečių teritoriją.
Abejonės. Kol kas yra nemažai abejojančių, ar Sueco kanalo administracijai pavyks išsireikalauti pageidaujamą kompensaciją už pastarąjį incidentą.
Mat „Ever Given“ priklauso Japonijos kompanijai, tačiau plaukioja su Panamos vėliava, o krovinius gabeno užsakovams iš Tailando.
Kad ir kaip būtų, tai ne pirmasis nelaimingas atsitikimas, į kurį yra patekęs šis milžiniškas konteinervežis.
Dar 2019 metų sausį „Ever Given“, kurio ilgis siekia 400 metrų, plotis – beveik 59 metrus, o vienu metu gabenamų konteinerių svoris – per 265 tūkst. tonų, netoli Hamburgo (Vokietija) uosto susidūrė su vos 25 metrų ilgio keltu „Finkenwerder“.
Aukų išvengta, tačiau dėl avarijos bei netrukus pradėjusio pūsti stipraus vėjo tuomet teko sustabdyti laivybą Elbės upėje. („Euronews“, „Manager-Magazin.de“, LR)
