„Prieš pirmąją pandemijos bangą dar būta rezervų, situacija nebuvo taip išsibalansavusi, o dabar maži sutrikimai rezonavo į kainų svyravimus“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Anot jo, dėl to, kad galutinis vartotojas dar nėra pasirengęs priimti pakilusios kainos, realu, jog strigs suplanuoti projektai.
„Tarkime, kažkas laimėjo kontraktą statyti tiltą ar laivą. Staiga jam tiekėjas pasako, kad viskas bus 30 proc. brangiau. Tuomet arba stabdomas projektas, arba ima ieškoti, ką daryti.
Tie, kuriems nebeišlaiko nervai ar nebeturi kitų galimybių, leidžiasi labai stipriai koreguoti kainas.
Dėl to kyla didelis disbalansas, kai nebesupranti, kas vyksta: vienur krenta darbo įkainiai, kitur brangsta metalai. Beje, metalų ir plastikų rinkoje tiesiog nėra, nėra ir tam tikrų detalių.
Girdėjau, kad jau ir Lietuvoje lazerių pramonė, elektronikos kompanija be tam tikrų komponentų nebegali gaminti gaminių. Tokių įmonių yra ne viena – tikriausiai didžioji dalis vienaip ar kitaip šiuo klausimu paveikta“, – kalbėjo M.Gudas.
Iš pradžių nustojo vartoti, po to puolė pirkti
Anot LPK viceprezidento, reikia pasiruošti, kad laukia sunkūs išbalansavimo laikai belaukiant, kol žaliavų pasiūla ir kainos grįš į įprastą lygį. Tačiau gali būti, kad šiemet to nebus.
„Prognozuočiau, kad svyravimų ir neramumų užteks ir kitiems metams.
Pavyzdžiui, kai pernai kovą, balandį stipriai krito lūkesčiai, buvo sustabdytos kai kurios liejyklos, kurias įjungti ir išjungti trunka labai ilgai. Tai smarkiai sumažino veikiančių krosnių. Be to, visi pradėjo saugoti savo rinkas – atsirado antidempingo muitai.
Žmonių lūkesčiai savo irgi padarė – iš pradžių visi nustojo vartoti, o paskui puolė į internetą pirkti. Dabar metalo liejyklos pradedamos įjunginėti ir, kol prisotins rinką, užims laiko. Lygiai tas pats su plastiku.
Europoje rudenį visi automobilių gamintojai masiškai užsisakinėjo žaliavas – pirko daugiau nei jiems reikėjo. Tie, kurie prisipirko žaliavų į sandėlį, laimėjo. Pirma, jie mokėjo mažiau, antra, jie turi iš ko gaminti“, – komentavo M.Gudas.
Jis prognozavo, kad pirkėjai turi ruoštis kainų augimui – neišvengiamai brangs ir pakuotė, ir smulkioji elektronika.
„DeRISK“ investicijų ir finansų rizikos valdymo įmonės vadovas Naglis Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad plastiko gamybos procese naudojama nafta, kurios kaina šiuo metu atsigauna: nuo lapkričio ji ūgtelėjo apie 50 proc. Savo prideda ir daugiau kaip tris kartus pakilusios konteinerių kainos.
„Dėl to ryškėja problemos – stringa plastiko, jo ingredientų tiekimas ir gamyba. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu didelė dalis verslų bus priversti šiuos padidėjusius kaštus dengti savo lėšomis. Jeigu situacija nesikeis ilgesnį laiką, verslai šiuos kaštus perkels galutiniam vartotojui“, – svarstė N.Vyšniauskas.
Žaliavų suvartojimas auga didžiuliu tempu
„Dirbame pilnu pajėgumu, tačiau yra tikrai nemažai iššūkių tiekimo grandinėje dėl išilgėjusių žaliavų tiekimo terminų bei didėjančių kainų. Reikia ypač atsakingai planuoti pristatymo ir gamybos terminus, susiderinti su klientais, nes žaliavų pristatymas mūsų gamybos procesams trunka ilgiau“, – portalui lrytas.lt komentavo elektronikos gamybos bendrovės „Kitron“ vadovas Mindaugas Šeštokas.
Anot jo, galutinę produktų kainą lems globalūs veiksniai: pirminės žaliavos kainos ir gamybos mastas, logistikos įmonių galimybės pristatyti žaliavas laiku, konkurencija.
Beprotiškai greitas technologijų tobulėjimas ir elektronikos integravimas į visas mūsų gyvenimo sritis turi didžiulį poveikį elektronikos poreikiui bei žaliavų tiekimo grandinei. Inovacijos labai išaugo, sutrumpėjo elektronikos prietaisų naudojimo laikas – jeigu anksčiau telefonas būdavo keičiamas kas kelis metus, o televizorius ar kompiuteris buvo perkamas vos ne visam gyvenimui, tai dabar elektronikos įrenginius keičiame kur kas greičiau. Labai didėja ir vartotojų skaičius, turint galvoje besivystančių šalių plėtrą, todėl žaliavų suvartojimas auga didžiuliu tempu ir augs toliau.
Trijų lygių interesai
„Big Tech“ kompanijos, tokios kaip „Apple“, „Microsoft“, „Samsung“, „Tesla“, „Huawei“, „Dell“, „IBM“, „Sony“, naudoja pačias naujausias technologijas ir didžiausius elektronikos komponentų kiekius.
Vystomi įrenginiai, kuriems reikia vis didesnės duomenų atminties, duomenų perdavimo greičio, baterijų talpos.
Ypač elektronizuojasi automobilių pramonė – kiekviename naujame automobilyje yra naudojama vis daugiau elektronikos, atsiranda autonominiai automobiliai, daugėja elektromobilių. Sudėtingėja medicinos įranga, atliekų perdirbimas, įvairūs infrastruktūriniai sprendimai.
Visam šiam augimui reikalingai puslaidininkių žaliavai išgauti taip pat reikia resursų, tačiau žaliavų gamyba yra labai sukoncentruota keliuose pasaulio regionuose, naujos gamybos linijoms plėsti reikalingi didžiuliai investiciniai kaštai – skaičiuojama, kad naujai puslaidininkių gamyklai atidaryti reikia 2 mlrd. eurų.
Yra žinoma, kad JAV ir Kinija pradėjo naujas milžiniškas investicijas į šią sritį, tačiau tai užims laiko“, – komentavo M.Šeštokas.
Pašnekovas aiškino, kad komponentų gamintojai tiekimo grandinėse pirmiausiai atsižvelgia į „Big Tech“ kompanijų, tada – į automobilių pramonės, o po to – ir į visų kitų interesus, todėl daliai elektronikos komponentus naudojančių įmonių atsiranda iššūkių, kaip laiku užsitikrinti reikiamą gamyboje naudojamų elektronikos komponentų kiekį. Įtakos elektronikos paklausai turi ir pandemija. Brangsta ir logistika.
„Daug pasakantis faktas, kad 2021 m. pasaulyje jau rezervuoti visi puslaidininkių gamybos pajėgumai. Kai kurių puslaidininkių kainos išaugo 30 proc. Ilgėja gamybos ir pristatymo laikas – trūksta vario, perkrauta logistika, savo padarė laikinai užblokuotas ir Sueco kanalas.
Visos šios priežastys lems, kad elektronikos gaminių savikaina ir tuo pačiu kainos galutiniams jų vartotojams didės, tačiau ar didės ir kiek didės konkrečios prekės atveju, priklausys nuo jos gamintojo veiksmų. Žinoma, dalį brangimo savo pelno sąskaita galbūt absorbuos didieji gamintojai, dalį sureguliuos pati rinka, tačiau dalį kaštų pajus ir elektronikos prekių pirkėjai“, – teigė „Kitron“ vadovas.
Nebus kitos išeities
Gamintojai pranešė, kad brangs etiketės ir dangteliai, o kartonas jau pabrangęs 30-40 proc., teigia įmonės „Straikas“, gaminančios sulą gėrimus ir maistą kūdikiams, vadovas Gintaras Didžiokas.
„Tai kelia rimtą nerimą ir gali turėti poveikį galutinio produkto kainai. Niekas jos nekeičia, jei produktas brangsta vienu kitu procentu, bet panašu, kad dabar nebus kitos išeities.
Mums tai irgi labai skausminga – mažmeninėje rinkoje kainos nuo lito laikų nepakėlėme, todėl mūsų limitai seniai išnaudoti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Didžiokas.
Tačiau jis neslepia, kad galutiniam vartotojui pakelti kainą gali būti ne taip paprasta, mat Lietuvoje didžioji dalis produkcijos realizuojama per prekybos centrus, todėl kainos koregavimas gali užtrukti ir pusmetį.
G.Didžiokas viliasi, kad kiek lengviau tą bus įmanoma padaryti eksporto rinkose, nes ten didmenos prekyba vyksta ne tiesiogiai su prekybos centrais. Vis dėlto ir čia procesas stringa. Pavyzdžiui, pernai Lenkijoje įmonė buvo padariusi tam tikrų nuolaidų, kurias šiemet norėjo atstatyti, tačiau dėlto to derybos labai sunkiai vykta, ką bekalbėti apie kainų kėlimą.
