Vasario pradžioje miesto taryba nusprendė, kad Šilainiuose esančio Linkuvos dvaro teritoriją reikia perimti visuomenės reikmėms ir ten įkurti parką.
Deklaruota, kad tai nelies pagrindiniame dvaro pastate įsikūrusių gyventojų. Perimti norima tik sovietmečiu pastatytas fermas ir sandėlius, kurie priklauso bendrovei „Fudo“, nes ji jų neprižiūrinti.
Šios bendrovės valdybos pirmininkas Gintaras Aleknavičius tvirtino, kad savo turtu, kiek įmanoma, rūpinasi, lengvai jo neatiduos ir dėl jo bylinėsis.
Kaip iš tiesų atrodo Linkuvos dvaro teritorija, ką apie savivaldybės planus mano Linkuvos dvaro pagrindiniame pastate, privatizuotuose butuose gyvenantys kauniečiai? Ir kaip sekasi visuomenės reikmėms savivaldybei perimti kitą – Vytauto parko turtą?
Nyksta ir skulptūros, ir fermos
Linkuvos dvaras dabartinių Šilainių pakraštyje, Mosėdžio gatvėje, įkurtas prieš 500 metų. Tarpukariu pagrindiniame jo pastate gyveno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas.
Tai primena ir tuo metu pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, Šv.Jono Krikštytojo koplyčia, du fontanai ir skulptūros. Šis turtas ir seno klojimo liekanos yra paveldo saugomi objektai.
Sovietmečiu dvaras su žemėmis buvo perduotas vienam kolūkiui ir Lietuvos veterinarijos akademijai.
Dabar prižiūrimame pagrindiniame dvaro pastate su priestatu gyvena butus privatizavę kauniečiai. Gyventojams priklauso greta pastatytas senų garažų statinys.
Tačiau prie dvaro esantys seni fontanai, skulptūros nyksta, nes niekas jų nesiima restauruoti.
Kiek atokiau nuo šių statinių stovi kelios sovietmečiu iškilusios baltų plytų fermos ir sandėliai. Vieni jų sudegę, stogai įgriuvę. Kelis kitus pastatus bandoma apsaugoti nuo neprašytų svečių – matyti, kad langų ir durų angos susandarintos. Vienas uždengtas nauju skardiniu stogu, kito stogas dar tik pradėtas dengti.
Pati teritorija prižiūrima, šabakštynai iškirsti.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad Linkuvos dvaro teritorijoje pašalinus nuo sovietmečio užsilikusias ir su paveldu nieko bendra neturinčias apleistas fermas būtų galima kompleksiškai sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras, kurios šiuo metu yra bešeimininkės.
Gandai ne visai teisingi?
Linkuvos dvaro pagrindiniame pastate nuo gimimo gyvenantis Giedrius Daukšys pasakojo, kad atidžiai seka informaciją, ką su šia vietove planuojama daryti.
„Skaičiau komentarus, kad apleistuose pastatuose neva renkasi benamiai, narkomanai. Taip buvo gal prieš 10 metų. Bet pastaruoju metu čia ramu.
Verslininkai, kuriems priklauso sovietinės formos, jas stengiasi prižiūrėti. Pastarąjį kartą didesni pastatų sandarinimo darbai vyko vasarą, bet smulkesni atliekami ir dažniau“, – teigė kaunietis.
Gyventojai savo aplinką taip pat bando prižiūrėti. Patys trinkelėmis išgrindė aikštelę prie pagrindinio įėjimo į dvaro pastatą.
„Labai gaila gražiosios skulptūros ir fontanų. Bet tai – kultūros paveldo objektai, todėl mes prie jų liestis ir prižiūrėti negalime, o savivaldybė jais iki šiol nesirūpino“, – tikino vyras.
G.Daukšys mano, kad jei dvaro teritorija būtų sutvarkyta, gal tai būtų ir neblogai, nes vieta labai graži, apsupta vandens telkinių.
„Žinoma, tada padaugėtų atvykėlių, bet tai juk miestas, tad parkai priklauso visiems“, – kalbėjo kaunietis.
Savo turtą gins teismuose
Bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas G.Aleknavičius aiškino, kad 7 pastatus – sovietmečiu statytas fermas ir kluoną įsigijo prieš 20 metų. Tada vietoj jų jis norėjo įkurti senelių namus su gražiu parku.
„Projektas buvo parengtas, bet tada egzistavo apskritys ir Kauno apskrities viršininko administracija tokio projekto įgyvendinti neleido, todėl jis kuriam laikui buvo atidėtas“, – pasakojo verslininkas.
Kai apskričių neliko, derybos dėl projekto įgyvendinimo, pasak verslininko, persikėlė į Kauno savivaldybę. Vėl kilo įvairių biurokratinių kliūčių.
Einant laikui pastatai vis griuvo. Verslininkai ne kartą už jų nepriežiūrą mokėjo padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Vieną pastatą, buvusį geriausios būklės, pasak G.Aleknavičiaus, kažkas bandė padegti du kartus, trečią kartą tai pavyko ir dabar vaiduoklis stovi su įgriuvusiu stogu.
„Statinius nuolat apžiūrime, sandariname, bet į juos kartais vis tiek kas nors įlenda. Su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu buvome sutarę, kad net miestui perleisčiau dalį teritorijos, o kitoje dalyje vietoj sovietmečio pastatų pastatyčiau minėtus senelių namus. Bet tai buvo žodinis susitarimas. Po kurio laiko išgirdau, kad bendrovės turtą nuspręsta tiesiog nusavinti“, – piktinosi G.Aleknavičius.
Verslininkas tvirtino, kad jo bendrovė dabar konsultuojasi su teisininkais ir savo turtą bandys ginti teismuose.
„Kol jie vyks, pastatais ir toliau rūpinsimės“, – sakė verslininkas.
Nesutarė ir dėl Vytauto parko perėmimo
Praėjusių metų pabaigoje Kauno mieto taryba nusprendė, kad reikia perimti Žaliakalnyje esantį Vytauto parką. Jo kompleksas taip pat yra kultūros paveldo objektas.
Parke yra keli vertingi verslininkams priklausantys pastatai. Savivaldybės atstovai teigė, kad dar anksti kalbėti, ar verslininkai ir toliau galės juose dirbti ir kokiais pagrindais.
Vieną iš pastatų Vytauto parke valdantys verslininkai kreipėsi į teismą, norėdami apskųsti miesto tarybos sprendimą. Pasak Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos Rūtos Šimkaitytės-Kudarauskės, teismas šį kreipimąsi atmetė, nes tarybos sprendimas nėra galutinis.“
