„Atrodo kilometrų ne tiek daug, bet skiriasi medžių derėjimo, lapų sprogimo laikas. Jei Vakaruose pumpurai sprogti pradeda kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, tai Rytų ar Šiaurinės Lietuvos miškuose dažniausiai tuo metu dar galima pamatyti sniego ar užšalusių balučių“, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktoriaus Aidas Pivoriūnas.
Anot jo, tai pastebima net sodinant mišką. Dažnai taip nutinka, kad miškininkai Pietuose ir Vakaruose baigia kelias savaites trunkančius medžių sodinimo darbus, o Šiaurėje ar Rytuose jie būna net nepradėti.
Svarbus surinkimo laikas
Pasak A. Pivoriūno, medžiai yra kaip žmonių pirštų antspaudai – nėra jų vienodų. Todėl net iš vieno šalia kito augančių beržų gali tekėti skirtingo skonio, klampumo ir spalvos sula. Tačiau tie skirtumai nėra labai ryškūs.
Pasak beržų ir klevų sulos gėrimus gaminančios įmonės „Straikas“ vadovo Gintaro Didžioko, sulos kokybė nesiskiria, ar ji surinkta Rytų ar Vakarų Lietuvos beržynuose. Tačiau jai įtaką daro oro sąlygos ir konkretus laikas, kada ji surenkama. Pati geriausia ji būna tik pradėjus tekėti, kai oras dar yra vėsesnis, naktys šaltos. Vėliau, atšilus, kokybė palaipsniui prastėja.
Sulos išgavimo laikas labai trumpas, tik 2-3 savaitės. Daugiau sulos su geriausiomis savybėmis atiduoda apyjauniai, pusamžiai medžiai, o brandūs skūpūs, nes jiems patiems reikalinga energija sužaliuoti ir išlikti. Tad reikėtų į tai atsižvelgti ir nealinti brandžių medžių.
Sulos išgavimui svarbu vadovautis nurodymais, kurie medžiai tinkami, kokio turi būti storio, kur daryti skylutes sulos tekėjimui.
Sausros gali pakenkti beržams
Europoje per paskutiniuosius keletą metų būta gana dažnų ir didelių sausrų. Medžiai reaguoja į pasikeitusias gamtos sąlygas ir atiduoda didelę dalį savo energijos tiesiog išgyvenimui.
Masiškai džiūsta eglynai, pušynus puola ligos, tad tėra laiko klausimas kada ir besikeičinios gamtos sąlygos padarys neigiamą poveikį ir beržams.
„Gamtoje turi būti lygsvara, tad visuomet reikia stebėti ir rūpintis jos ištekliais, neleisti medžiams išsekti, nepersistengti ir lašinant sulą – tai būtina daryti tinkamai, jiems nekenkiant.
Jei visi masiškai, nežinodami pagrindinių principų, imtų nuleidinėti sulą, būtų blogai. Tai galima palyginti su laukinių žvėrių šėrimu. Atrodytų, kad taip daromas geras darbas, tačiau po kurio laiko žvėrys patys nebemoka susirasti maisto. Taip ir sula, jei daugybę metų iš eilės ją tekinsi iš to paties medžio, po kurio laiko medis tiesiog jos nebeturės“, – aiškino A. Pivoriūnas.
Sulos sezonas prasidėjo
Sulos gavyba – ypač trumpalaikė, tad tuo užsiima dažniausiai tik turintys miško, ar šalio jo gyvenantys, prijaučiantys žmonės.
Vilniaus ir Trakų rajono miškuose besidarbuojantis R. Biekša sako, kad čia sula pradėjo tekėti jau kovo viduryje.
„Pernai sula tekėjo jau kovo pirmoje pusėje. Šiemet pavasaris labai užsitęsė, tad ir sezonas bus trumpas. Saulėtuose miškeliuose sula bėgo anksčiau, bet kituose – dar pastebimas įšalas, tad sulos tenka laukti tik balandžio pradžioje“, – sakė R. Biekša.
Dėmesys ir kokybei
Anot G.Didžioko, nors sulos išgavimo laikas ir trumpas, jos kokybei reikia skirti didelį dėmesį, nesvarbu iš kurio Lietuvos kampelio ji atvežama.
Pasak jo, sulos kelias iki galutinio vartotojo gana ilgas. Surinkus sulą iš ekologiškų sertifikuotų miškų, ji pirmiausia pereina ilgą kokybės reikalavimų patikrą. Tuomet ji filtruojama, pasterizuojama, bei supilstoma į specialias, ilgam saugojimui tinkamas pakuotes po 200-1000 litrų. Ir tik po to sula nedidelėmis partijomis supilstoma į prekybai skirtus buteliukus.
„Sulos sezonas ypač trumpas, bet technologijų dėka suteikiama galimybė ja mėgautis ištisus metus“, – sakė G.Didžiokas.
