Vyriausybės programoje numatyta vėjo elektrinių galią Lietuvoje padidinti nuo 548 megavatų (MW) praėjusiais metais iki 1200 MW 2025-aisiais.
Tačiau šio sektoriaus plėtrai kai kurios institucijos nuolat kaišioja pagalius į ratus. Negana to, Aplinkos ministerijos valdininkai parengė tokį ministro įsakymo dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projektą, kad visiems ėmė šiauštis plaukai, nes jį patvirtinus vėjo jėgainių statyba būtų sustabdyta visoje Lietuvoje.
Visa šalis – draustinis?
Iš esmės visi – nuo aplinkosaugininkų iki vėjo energetiką plėtojančių verslininkų – sutinka, kad tokių elektrinių PAV procesas turi būti aiškesnis, o jo metu būtina atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus.
Tačiau šio projekto rengėjai įsigudrino prikaišioti tokių saugiklių, kurie netgi prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Pavyzdžiui, Saugomų teritorijų arba Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose jau numatytos konkrečios teritorijos, kuriose jokių vėjo jėgainių negali būti.
Tačiau, pagal parengtą projektą, jos negalėtų būti statomos arčiau nei 10 kilometrų nuo, pavyzdžiui, pažintinių takų ar kitokių kraštovaizdžio objektų arba arčiau nei 5 kilometrai nuo apžvalgos bokštų, regyklų, piliakalnių.
Kaip teigiama Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Eglės Radišauskienės pasirašytame rašte Aplinkos ministerijai, šiuo projektu būtų nustatomas ribojimas statyti vėjo elektrines net ir tose vietose, kurios nepatenka į saugomų teritorijų sąrašą.
Projekto rengėjai nepasivargino apskaičiuoti, ar patvirtinus tokias rekomendacijas išvis liktų vietos vėjo elektrinėms Lietuvoje. Tai padarė verslininkai – anot jų, jėgainės galėtų iškilti tik 2 procentuose šalies teritorijos.
Gali sužlugdyti visus planus
„Projekte siūlomas reguliavimas peržengia „rekomendacijų“ apimtį ir numato imperatyvius ūkinės veiklos ribojimus, kurie gali būti įtvirtinti tik įstatymu.
Savivaldybės nesutinka su vertinimu, kad visi lankytojų centrai ar apžvalgos bokštai yra kraštovaizdžio vertybės.
Ši nuostata reikštų, kad įrengus naują apžvalgos bokštą ar lankytojų centrą aplinkinėse teritorijose automatiškai nebegalėtų būti plėtojami vėjo energetikos projektai“, – savo atsiliepimą pateikė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Net ir Energetikos ministerijai liko neaišku, ar PAV rekomendacijose nustatomi reikalavimai yra privalomi, ar rekomendacinio pobūdžio.
„Jeigu vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai nebus aiškūs, proporcingi ir įvykdytini, manytina, tai gali turėti reikšmingą įtaką numatytiems tikslams atsinaujinančiosios energetikos sektoriuje pasiekti“, – teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovo Martyno Nagevičiaus, mūsų šalis turi labai geras sąlygas plėtoti vėjo energetiką, nes kraštovaizdis yra lygus, vėjingumas didelis, o gyventojų tankis palyginti mažas.
Tačiau kol kas smarkiai atsiliekame nuo daugelio valstybių. Pavyzdžiui, vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos praėjusių metų pabaigoje teko 8,4 kilovato (kW) vėjo elektrinių įrengtosios galios, nors ES vidurkis yra 40,4 kW. Ką jau kalbėti apie Vokietiją su 153,7 kW, Nyderlandus (101,3 kW) ar Daniją (100,6 kW).
„Kiekvienas atvejis, kai valstybinė institucija reikalauja daryti išsamų PAV ir tai trunka ilgiau nei metus, kol pateikiama išvada, kad poveikio aplinkai nėra, yra vertintinas kaip tos institucijos klaida.
Klaidų daryti natūralu, tačiau reikia siekti, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau, nes šiuo atveju tai reiškia lėtesnį klimato kaitos mažinimą ir lėtesnį progresą Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir ekonominės gerovės link“, – teigė M.Nagevičius.
Įžvelgė landų korupcijai
Kita vertus, parengtose rekomendacijose dėl PAV apstu subjektyvių sąvokų. Pavyzdžiui, turi būti vertinamas poveikis materialinėms vertybėms, nuosavybės vertei, infrastruktūrai, tačiau pagal kokius kriterijus, nėra net užsiminta.
Panašiai yra ir dėl poveikio laukinių gyvūnų rūšims, jei vertinanti institucija nusprendžia, kad jis gali būti neigiamas. Tačiau pagal ką vertinama, taip ir lieka neaišku. Abstrakčiai skamba ir „poveikis žemei ar dirvožemiui“, nes nėra jokių objektyvių rodiklių, kaip jį nustatyti.
Todėl dviem vėjo jėgaines plėtojančioms įmonėms atstovaujanti advokatų kontora „Njord“ Aplinkos ministerijai nusiuntė atsiliepimą, kad šis projektas ne tik neatitinka teisėkūros principų, bet ir kelia grėsmę antikorupciniu požiūriu.
„Toks teisinis neapibrėžtumas didina riziką subjektyviam projekto normų aiškinimui ir taikymui, o tai tiesioginė grėsmė korupcinio pobūdžio reikalavimams verslo subjektų atžvilgiu“, – teigiama teisininkų parengtame rašte.
Ministras pasirašyti neketina
Sulaukusi galybės kritikos Aplinkos ministerija nusprendė atsitraukti. Kaip „Lietuvos rytui“ sakė aplinkos ministras S.Gentvilas, toks dokumentas, koks jis yra dabar, negali būti priimtas.
„Tai yra vėjo energetikos stabdymas, o ne plėtra, kurios siekia Vyriausybė. Turi būti aiškiai numatytos zonos, kuriose tikrai negalima statyti vėjo jėgainių.
Tačiau pagal dabartinį variantą jų plėtra daug kur galėtų būti draudžiama visiškai be reikalo. Mes privalome atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus ir būtinai tai padarysime. Tačiau užkirsti kelio vėjo energetikos plėtrai tikrai negalima“, – teigė ministras.
Tik lieka neaišku, kodėl kone metus kai kuriems valdininkams reikėjo bergždžiai triūsti, kad parengtų niekam neįtinkantį ir netgi grėsmę valstybės interesams keliantį teisės akto projektą.
