Rusijos mažosios ir vidutinės alaus daryklos susirūpino, kad stambiųjų konkurentų produkcija gali netekti dalies savo skonio, ir dėl to ėmė spausti valdžią.
Ir netgi pasiekė tarpinę pergalę – Finansų ministerija ketina atšaukti nuo 2022 metų įsigalioti turėjusį techninį reglamentą, pagal kurį aludariai galės įvairiomis grūdinėmis kultūromis pakeisti net 50 procentų salyklo, o ne 20 proc., kaip yra dabar.
Šis ginčas tęsiasi jau ne vienus metus.
Sumažinti salyklo dalį aluje siekia stambiosios kompanijos. Jos tvirtina, kad pasaulyje alaus sudėtyje gali būti net iki 50–60 proc. grūdų, nebūtinai vien salyklo.
Tačiau mažieji aludariai piktinasi, kad tokio skonio gėrimo jau nebebus galima net vadinti alumi. Beje, į jų pusę stojo ir Rusijos aludarių sąjunga.
Aišku, visas ginčas verda daugiausia dėl pinigų, mat salyklas – brangiausia alaus sudedamoji dalis. Mažieji gamintojai nenori sumažinti jos dalies, nes dėl to neva prarastų konkurencinį pranašumą – skonį.
Stambieji gamintojai linkę mažinti savikainą, naudoti daugiau grūdų ir sumažinti galutinę alaus kainą mažmeninėje rinkoje. Tai galbūt leistų prisivilioti dalį naujų klientų, kurių pajamos pastaraisiais metais sumažėjo.
Tuo metu alaus paklausa Rusijoje auga: nepaisant dėl karantino uždarytų barų, pernai vasarą buvo jo išgerta 6,2 proc. daugiau nei prieš metus ir netgi 5,5 proc. daugiau nei 2018 m., kai šalyje vyko pasaulio futbolo čempionatas.
Tikimasi, kad šio gėrimo populiarumas augs ir keletą artimiausių metų, todėl nieko nuostabaus, jog aludariai kovoja dėl didesnės rinkos dalies.
