Paslaugos tapo prieinamesnės
Kursų ir egzaminų centro „Kalba.lt“ vadovė Jūratė Mateikaitė pasakojo, jog šiuo metu besimokančiųjų skaičius yra maždaug 10-15 proc. mažesnis nei praėjusiais mokslo metais, tačiau išskyrė ir teigiamą tendenciją – nuotolinis mokymas priartino korepetitorių paslaugas ir prie mažesniuose rajonuose gyvenančių moksleivių.
„Viena iš pagrindinių priežasčių – karantino laikotarpiu neformalusis moksleivių mokymas gali vykti tik nuotoliniu būdu. Nors moksleiviai ir pakankamai lengvai prisitaikė prie nuotolinių papildomo mokymo užsiėmimų, tačiau tikrai ne visiems patinka mokytis tokiu būdu – dalis moksleivių laukia galimybės, kada galės dalyvauti užsiėmimuose, kurie vyks mūsų auditorijose.
Kartu nuotolinis mokymas specialistų pagalbą padarė lengviau pasiekiamą visiems Lietuvos moksleiviams. Jei iki karantino „gyvuose“ mokymuose dalyvauti galėjo tik didžiųjų Lietuvos miestų moksleiviai, tai dabar į nuotolines papildomo mokymo pamokas galima prisijungti iš bet kurio miesto“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Mateikaitė.
Jos teigimu, pirmojo karantino metu ir po jo išaugusio moksleivių skaičiaus centras nepastebėjo, tačiau tam įtakos galėjo padaryti pakankamai trumpas pirmojo karantino ir nuotolinio ugdymo laikotarpis.
„Tie moksleiviai, kurie lankė papildomus užsiėmimus iki karantino, pratęsė juos ir karantino laikotarpiu. Žinoma, buvo ir naujai besijungiančių moksleivių, tačiau kiekvieną pavasarį, artėjant egzaminų sesijoms, padaugėja norinčių papildomai pasimokyti. Naujai besijungiančių moksleivių skaičius nebuvo išskirtinai didelis“, – aiškino J.Mateikaitė.
Paklausa išaugo dvigubai
Mokymų centro „Alfa klasė“ komunikacijos vadovė ir lietuvių kalbos korepetitorė Kristina Mačulska kalbėjo, jog gilinti žinias mokiniai aktyviai norėjo ir ne karantino metu, tačiau pasikeitusi epidemiologinė situacija taip pat turėjo daug įtakos pagausėjusiam moksleivių kiekiui.
„Rugsėjis visada yra itin aktyvus laikotarpis, populiariausi pamokų laikai išgraibstomi jau mokslo metų pradžioje ar net prieš rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto, prasidėjus antrajam karantinui, mokinukų ir toliau daugėjo.
Žinoma, prisidėjo ir tai, jog semestrų sandūroje, sausį, vis daugiau mokinių ima rūpintis pažymiais, o pavasarį jau galvoti apie mokslo metų gale laukiančius atsiskaitymus.
Šiuo metu mokinių skaičiaus augimas siekia 70 proc. ir yra aktyviausias nuo mokyklos įsikūrimo pradžios. Vadinasi, užsitęsęs karantinas visgi paskatino mokinius kreiptis intensyviau“, – portalui lrytas.lt pasakojo K.Mačulska.
Jos teigimu, pirmasis ir antrasis karantinas skiriasi kardinaliai – jei pernai tėvams buvo dar sunku suvokti, kiek ilgai tęsis nuotolinis ugdymas, dabar jie pasiryžę investuoti į papildomas vaikų pamokas.
„Kai pernai buvo paskelbtas nuotolinis mokymas, apie 40 procentų mūsų mokinių virtualių pamokų atsisakė iškart, planavo karantino laikotarpį išlaukti ir sugrįžti atnaujinus kontaktines pamokas. Prasidėjus antrajam karantinui tėvų ir mokinių požiūris buvo visai kitoks – dauguma jau suvokė, jog laukti gyvų pamokų gali tekti ilgai, tad daug palankiau žvelgė į nuotolines pamokas“, – aiškino K.Mačulska.
Korepetitorių įmonės „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis kalbėjo, kad antrojo karantino metu norinčiųjų mokytis papildomai mokinių skaičius paaugo maždaug 40 procentų.
„Anksčiau visi bijojo to nuotolinio mokymo, ir tikrai buvo tas mokinių skaičiaus kritimas. Kai prasidėjo nuotolinis mokymas, labai daug žmonių pasakė, kad nebereikia, toks būdas neveikia. O dabar korepetitorius nuotoliniu būdu yra normalu, tai jau tapo nauja norma“, – svarstė T.Jonaitis.
Nuotolinis mokymas išryškino senas problemas
Pasak K.Mačulskos, nuotolinis mokymas daug naujų problemų nesukėlė, tačiau išryškino tas, kurios moksleiviams jau buvo būdingos ir anksčiau.
„Nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, jog mokymasis nuotoliu mokyklose nekokybiškas, tai ne visai tiesa. Teko teirautis savo mokinių, kaip jie vertina nuotolines pamokas mokykloje – dauguma sako, jog jų mokytojai viską daro gerai.
Tad sakyčiau, kad nuotolinis mokymas kelia ne naujas problemas, bet veikiau paryškina anksčiau mokinių turėtas: jiems trūksta motyvacijos mokytis savarankiškai, trūksta asmeninio mokytojo dėmesio, pagalbininko atliekant namų darbus ar ruošiantis atsiskaitymams“, – aiškino ji.
Lietuvių kalbos pamokas vedanti K.Mačulska pastebėjo, kad mokiniams vis dar nuobodu ir sunku mokytis gramatikos, taip pat skaityti privalomąją literatūrą.
„Dar viena rimta spraga – kad mokiniai nemoka mokytis. Tai labai plati sąvoka, kurią siečiau ir su sunkumais sukaupti dėmesį, ir su neatidumu, išsiblaškymu, motyvacijos stygiumi. Iš esmės, kiek kalbu su skirtingas disciplinas dėstančiais kolegomis, visų mokinių problemos panašios“, – teigė ji.
T.Jonaitis antrino, jog nuotolinis mokymas neretai tampa atpirkimo ožiu, tačiau tikrosios mokymosi problemos niekur nedingo.
„Tėvai nuotoliniam mokymui sumeta per daug kaltės. Žinoma, tai irgi turi įtakos, bet sakyčiau, kad problemos panašios. Vaikai seniau kažko nemokėjo, nes tingėjo mokytis, o dabar nuotolinis mokymas yra tarsi atpirkimo ožys.
Bet yra dalis mokinių, kurie ir šiaip ateitų, nes ne visi yra pirmūnai, ne visi mokosi dešimtukais, ir taip bus amžinai. Bet tikrai nereikia kaltinti tik nuotolinio mokymo, nes yra tokių, kurie mokydamiesi nuotoliu egzaminus išlaikė šimtukais“, – sakė „Corepetitus“ vadovas T.Jonaitis.
„Kalba.lt“ atstovė J.Mateikaitė komentavo, jog būtent karantino sukeltų mokymosi problemų ir spragų nepastebėjo.
„Į mus nuolat kreipiasi moksleiviai, kuriems reikalinga pagalba mokantis ir papildomos dalykų žinios. Ir tokia situacija neatsirado tik šiais metais. Tos pačios problemos buvo aktualios ir seniau“, – teigė ji.
Pasak J.Mateikaitės, populiariausios disciplinos, kurias renkasi mokiniai, nesikeičia jau daugybę metų – tai lietuvių kalba, matematika, anglų kalba, taip pat fizika ir chemija. T.Jonaitis savo ruožtu išskyrė matematiką, kuri, jo teigimu, „buvo, yra ir bus pati problematiškiausia disciplina“.
„Į žinių spragas žiūrima tikrai rimtai, tai rodo moksleivių amžius – papildomų šių dalykų pamokų tėveliai ieško moksleiviams jau nuo 4-os ar 5-os klasės“, – sakė J.Mateikaitė.
Kainų šuolio nebuvo
Visi kalbinti pašnekovai teigė savo paslaugų kainų dėl išaugusios paklausos nekeitę, taip pat jie pabrėžė, kad moksleiviai labiau linkę mokytis ilgiau, o ne rinktis vienkartines konsultacijas.
„Kaip tik priešingai – individualios virtualios pamokos yra pigesnės už „gyvąsias“. Dažniausiai mokiniams reikalingas žmogus, kuris lydėtų jį per visus mokslo metus, jie mielai grįžta ir po vasaros, o vienkartines konsultacijas mokiniai dažniau renkasi likus labai mažai laiko iki egzamino ar atsiskaitymo.
Tada jie dažniau prašo tiesiog ištaisyti ir įvertinti jų išspręstą egzaminą, duoti paskutinės minutės rekomendacijų egzaminui pasiruošti. Kol dar nebuvo atšauktas lietuvių kalbėjimas, sulaukdavome registracijų vienai-dviem pamokoms, kai reikėdavo pagalbos rengiant viešąją kalbą, – sakė „Alfa klasės“ atstovė K.Mačulska.
J.Mateikaitė teigė taip pat nepastebėjusi išaugusių korepetitorių paslaugų kainų.
„Korepetitorių paslaugų kainos išliko nepakitusios. Taip pat ir bendrai korepetitoriavimo rinkoje nematome kainų augimo“, – aiškino „Kalba.lt“ atstovė.
Jos teigimu, dauguma moksleivių, kurie nusprendžia gilinti žinias papildomai, užsiėmimus lanko ne trumpiau nei 4-6 mėnesius.
„Turime klientų, kurie nori ne pildyti žinių spragas, o gauti daugiau žinių, nei suteikiama mokykloje. Tokie moksleiviai papildomai pas mus mokosi kelerius mokslo metus. Moksleiviai, kuriems reikia „momentinio“, trumpo konkrečių žinių ar vienos temos spragų užpildymo, sudaro mažumą“, – sakė J.Mateikaitė.
T.Jonaitis tikino, jog paslaugų kainos neturėtų keistis ir visus likusius mokslo metus.
„Stengiamės nesipelnyti iš nelaimės, o kainos bus nepakitusios visus šiuos mokslo metus“, – aiškino jis.
