„Vienareikšmiškai norėtume tikėtis, kad ateinantis sezonas bus kur kas sėkmingesnis nei praėjęs. Nors tam tikros pamokos yra išmoktos, pandeminė situacija išlieka dinamiška ir kintanti. Todėl labai drąsiai teigti, kad bus vykdomi vieni ar kiti skrydžiai, būtų gana rizikinga“, – Eltai teigė M. Plepytė-Rainienė.
Visgi matyti, kad lietuviai pasiilgo kelionių, sakė ji.
„Keliauti žmonės tikrai nori. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai jau atostogaudami jie kreipiasi į savo kelionių pardavimo agentus klausdami, ar galėtų pratęsti atostogas ir dar pabūti užsienyje.
Plečiasi ir siūlomų krypčių spektras. Artimiausiu metu, balandžio pradžioje, jau yra planuojami skrydžiai populiariausia vasaros kryptimi – į Turkiją“, – atskleidė ji.
Anot M. Plepytės-Rainienės, Vyriausybės nustatyta prievolė tiek atvykstantiems, tiek išvykstantiems iš Lietuvos pateikti neigiamą COVID-19 testą uždeda papildomą finansinę naštą keliautojams.
„Žinoma, tai yra šiokia tokia administracinė našta kelionių organizatoriams, nes jie turi užtikrinti, kad keleiviai turėtų neigiamą COVID-19 testą.
Tuo tarpu žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, šis reikalavimas pabrangina kelionę, nes COVID-19 testas nėra kompensuojamas, žmogus turi asmeniškai už jį susimokėti“, – sakė ji.
„Lietuvoje yra vykdoma atvykstančiųjų patikra, tad jei asmuo į lėktuvą patenka be reikiamų dokumentų, jam yra skiriama bauda ir jis yra nukreipiamas testuotis Lietuvos oro uoste. Vėlgi tai yra mokamas testavimas, už kurį reikia mokėti savo lėšomis“, – pridūrė asociacijos direktorė.
Pavyzdžiui, skubus testas Vilniaus oro uoste kainuoja 130 eurų, įprastinis – apie 80 eurų.
M. Plepytė-Rainienė Eltai taip pat teigė, kad daugeliu atvejų, susirgus COVID-19 kelionės metu, užsienio valstybė, kurioje atostogaujama, sutinka padengti saviizoliacijos kaštus.
„Jei atsitinka, kad žmogus suserga būdamas užsienyje, didžioji dalis valstybių, į kurias vykdomi užsakomieji reisai, prisiima turistų saviizoliacijos išlaidas. Žmogui pasveikus, kelionių organizatorius padeda jam grįžti į Lietuvą“, – tikino ji.
Vertindama Vyriausybės paramą sektoriui, M. Plepytė-Rainienė akcentavo, kad parama teikiama pernelyg vangiai.
„Labai apmaudu, kad turizmo sektorius, kuris yra bene stipriausia nukentėjęs nuo pandemijos, vangiai sulaukia valstybės paramos, nes keliami reikalavimai yra milžiniški, o verslo patikros užtrunka labai ilgą laiką.
Įmonės, pateikusios paraiškas pačią pirmą paraiškų teikimo dieną, iki šios dienos dar negavo jokio atsakymo, ar jų paraiška yra tinkama, ar ne, ar kaip vyksta visas vertinimas“, – tikino ji.
Viena iš problemų, anot turizmo asociacijos direktorės, komunikacijos ir bendradarbiavimo su Vyriausybe trūkumas.
„Norėtume kiek daugiau komunikacijos iš Vyriausybės, kad verslas, pateikęs paraišką, neliktų nežinomybėje ir žinotų, kokioje būsenoje yra jų vertinimas. Taip pat norėtųsi, kad vertinimas vyktų kur kas greičiau nei yra dabar ir pinigai greičiau pasiektų nukentėjusį verslą, nes būtent jų dėka verslas siektų užsitikrinti savo veiklos tęstinumą ir likvidumą“, – Eltai teigė ji.
M. Plepytė-Rainienė taip pat pažymėjo, kad sektorius vis dar negavo keliautojų repatriacijos išlaidų, kurias teko patirti paskelbus pirmąjį karantiną, pradėjus užsiverti užsienio valstybių sienoms.
„Dar praėjusių metų kovo mėnesį buvo sutarta, kad valstybė iš dalies kompensuos kelionių organizatorių pirmojo karantino metu patirtas atostogautojų repatriacijos išlaidas. Jau praėjo metai, o kompensacijos dar negavome. Ji yra antrą kartą ruošiama, nes pirmą kartą buvo netinkamai paruošta ir kelionių organizatoriai tiesiog negalėjo ja pasinaudoti“, – sakė ji.
„Norėtųsi tikėti, kad po daugiau nei metų kelionių organizatoriai galės iš dalies pasidengti tuos kaštus, kuriuos patyrė lygiai prieš metus“, – pridūrė M. Plepytė-Rainienė.
