Mažos algos neatstumia nuo konkursų lovio

Kilimėlius, patiestus prie įvairių įstaigų durų, mindo visų įeinančiųjų kojos. Sniegas, purvas, smėlis, dulkės – jie surenka viską, kas tik prilipę prie batų padų. Tad kilimėlių nuoma ir kasdienis jų keitimas švariais – paprasta, bet būtina paslauga.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, savivaldybių administracijos, ligoninės, poliklinikos, policijos komisariatai, teismai, vaikų darželiai, švietimo įstaigos, bibliotekos – tai tik dalis viešųjų įstaigų, kurios švarinasi kitaip nei privačios įmonės.

Kad kilimėliai prie lauko durų visada būtų švarūs, jos privalo skelbti viešųjų pirkimų konkursą ir taip įsigyti jų nuomos bei valymo paslaugas.

Vien per pastaruosius 18 mėnesių, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) duomenimis, kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas pirko 396 įstaigos. Iš viso jos tam išleido apie 709 tūkst. eurų. Iš jų dauguma – apie 632 tūkst. eurų atiteko dviem tarpusavyje susijusioms įmonėms.

Viešosios įstaigos yra maitinamos biudžeto lėšomis. Taigi už visų mokėtojų pinigus jos ir švarinasi, ir savo darbuotojams moka algas. Jos įpareigotos skelbti konkursus paslaugoms už mažiausią kainą nupirkti.

Tačiau konkursuose vis dar neegzistuoja kriterijus, kuris priverstų atsigręžti į tai, kokius atlyginimus konkursų nugalėtojai moka savo darbuotojams.

CPO duomenys liudija, kad neretai konkursų nugalėtojai arba savo žmones marina badu, arba algas moka vokeliuose.

2019-aisiais kilimėlių nuomos ir valymo paslaugas įstaigos konkursų būdu pirko iš keturių įstaigų, pernai ir šiemet – iš trijų.

Viena jų – bendrovė „Elis Textile Service“, kurioje dirba 93 žmonės. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas sausį, neatskaičius mokesčių, joje sukosi apie 2 tūkst. eurų. Užpernai ji laimėjo 105 konkursus kilimėlių valymo paslaugoms teikti – pajamos už šią paslaugą sudarė apie 74 tūkst. eurų.

Rinkoje konkuruojanti šios paslaugos teikimo bendrovė „Lindstrom“ užpernai telaimėjo 7 konkursus ir dėl jų užsidirbo 2490 eurų. Šioje įmonėje dirba 135 žmonės, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių šių metų pradžioje buvo 2648 eurai.

Tuo metu daugiausia – net 632 tūkst. eurų 2019-aisiais užsidirbo bendrovės „Geras valymas“ ir „Švarus pasaulis“, laimėjusios 350 konkursų.

Interneto svetainėje gerasvalymas.lt jos pateikiamos kaip vienas paslaugų teikėjas, nors Registrų centre abi bendrovės yra registruotos atskirai. Pirmojoje dirba 42 žmonės, antrojoje darbuotojų skaičius pasiekė 189.

Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje „Geras valymas“ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sausį buvo 165 eurai, pernai gruodį – apie 70 eurų. Tačiau visą sausio mėnesį išdirbusių žmonių algos vidurkis tesiekė 85 eurus.

Įmonė taip pat yra gavusi valstybės paramą darbuotojų algoms, kurių skaičius pernai gruodį išaugo kone dvigubai, mokėti.

„Švariame pasaulyje“ visą mėnesį išdirbusių žmonių vidutinė alga pasiekė 513 eurų neatskaičius mokesčių.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovės Irmos Pimpičkaitės, VPT darbas yra vertinti perkančiųjų organizacijų veiksmus – ar viskas teisinga, ar nepažeidžiami įstatymai. Tad paslaugų teikėjų atžvilgiu sprendimų VPT nepriima.

Jos pateiktais duomenimis, „Švarus pasaulis“ konkursuose dalyvauja nuo 2014 metų ir per tą laiką iki 2021-ųjų kovo yra laimėjęs 1295 kilimėlių nuomos ir keitimo sutartis.

Per tą patį laiką „Lindstrom“ sudarytų sutarčių skaičius yra kone perpus mažesnis – 671.

„Elis Textile Service“ konkursuose dalyvauja nuo 2020-ųjų pradžios ir iki šiol yra sudaręs 157 šios paslaugos sutartis.

Kodėl bendrovės „Švarus pasaulis“ ir „Geras valymas“ darbuotojams moka tokias mažas algas, nors įstengia suteikti paslaugų vos ne 300 įstaigų?

„Mes teikiame ir valymo, ir kilimėlių nuomos paslaugas. Valytojos pas mus nedirba visu etatu. Algų vidurkis atrodo nelogiškai mažas, nes vieni žmonės dirba tik porą valandų per savaitę, kiti – porą valandų per dieną. Tokių valandinių valytojų yra dauguma, o administracijos labai mažai. Apskritai valytojai Lietuvoje yra mažiausiai uždirbantys“, – sakė „Gero valymo“ direktorė Elona Subačienė.

Jos teigimu, ir jos vadovaujama įmonė, ir „Švarus pasaulis“ dalyvauja abiejų rūšių viešuosiuose pirkimuose – ir patalpų valymo, ir kilimėlių keitimo paslaugoms teikti.

„Kilimėlių nuoma – keitimas ir valymas – yra atskiras paslaugų paketas. Juos iš įstaigų surenka vairuotojai, o ceche, kuriame plaunami ir valomi kilimėliai, darbuotojų algos yra kitokios. Jos priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos. Cechų vadovai, atsakingi už darbų kokybę, gauna vienokią algą, vairuotojai, kurie tik išvežioja kilimėlius, – kitokią: geresnei algai reikalinga ir gera kvalifikacija. Yra ir tekstilės šukuotojos, kurios dirba puse etato. Pastarųjų algos mažos, ir tai padaro įtaką atlyginimų vidurkiui“, – aiškino E.Subačienė. Pasak jos, tokios mažos algos yra bet kurioje valymo įmonėje.

„Valytojos mielai dirbtų 8 valandas per parą, bet niekas jų neįsileidžia tokiam laikui į patalpas. Viešieji pirkimai turi savo specifiką – visi nori kuo pigesnės paslaugos. Mielai mokėtume didesnius atlyginimus, bet tada nelaimėtume nė vieno konkurso“, – svarstė E.Subačienė.

„Situacija, kai absoliučią daugumą konkrečioje srityje organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų laimi kelios tarpusavyje susijusios įmonės, kelia pagrįstų abejonių dėl tokių pirkimų skaidrumo“, – teigė advokatų profesinės bendrijos „Justum“ partneris advokatas Nedas Šilaika.

Pasak jo, neatsitiktinai Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis principas, kad paslaugos teikėjas konkurse gali pateikti tik vieną pasiūlymą.

Tuomet, kai tarpusavyje susiję asmenys tame pačiame konkurse pateikia kelis pasiūlymus, atsiranda galimybė varijuoti pasiūlymų kainomis. Tokiu būdu nesusijusiems paslaugos teikėjams apsunkinama galimybė sąžiningai konkuruoti.

„Nepakankama kontrolė arba netikslus pirkimo sąlygų formulavimas daro žalą ne tik konkretaus pirkimo rezultatams, bet ir sąžiningai rinkos dalyvių konkurencijai.

Valstybė turėtų būti suinteresuota visų mokesčių mokėtojų lėšomis pirkti paslaugą iš tų jos teikėjų, kurių veiklos teisėtumas ir sąžiningumas nekelia abejonių. Tokių įmonių veikla naudingesnė ir pačiai valstybei bei visuomenei, nes kuo didesnis darbuotojams mokamas darbo užmokestis, tuo daugiau mokesčių sumokama į biudžetą“, – svarstė N.Šilaika.

Anot jo, viešųjų pirkimų sąlygose dažnai numatomi ribojimai dalyvauti paslaugos teikėjams, baustiems už korupcinius ar finansinius nusikaltimus, padariusiems pažeidimų aplinkosaugos ar viešųjų pirkimų srityse.

„Manau, kad šiuo metu atsirado poreikis konkursų dalyviams numatyti ne tik ribojimus už padarytus pažeidimus, bet ir įtvirtinti pozityvius veiklos organizavimo, skaidrumo, darbuotojų teisių apsaugos, sumokamų mokesčių reikalavimus“, – sakė teisininkas.

Ydingos viešųjų pirkimų sąlygos – sena bėda, kurios atsikratyti nėra paprasta. „Komitete neseniai svarstėme du teisės aktų projektus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Vienas jų buvo parengtas Prezidentūros, kitas – buvusios Vyriausybės. Abu juos perdavėme naujajai Vyriausybei, kad ji pateiktų išvadą.

Jos sulaukę bandysime keisti įstatymą ištaisydami ydas. Manytume, kad viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju turi būti pripažinta nebūtinai ta įmonė, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Svarbu konkurencingumas ir gera paslaugų kokybė“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Jis sakė senokai, dar 2013-aisiais, registravęs Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą. Joje pasiūlė įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybių ar valstybės įmonių organizuojamuose konkursuose galėtų dalyvauti tik tokios bendrovės, kurių mokamas atlyginimas prilygsta šalies vidurkiui.

Pavyzdžiui, ketvirtąjį 2020-ųjų ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje buvo 1524 eurai. Taigi mažas algas mokančios įmonės savaime liktų už borto.

„Deja, tą pataisą anuomet sukritikavo teisininkai. Esą taip būtų pažeisti lygiateisiškumo kriterijai ir sumažinta konkurencija. Taigi man teko atsitraukti.

Dabar grįžtama prie šio modelio. Naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme turėtų atsirasti nuostata, kad konkursuose būtų atsižvelgta ir į kitus jų dalyvių veiklos rodiklius, taip pat darbuotojų atlyginimus.

Tai padėtų sumažinti verslo šešėlį. Tikėtina, kad konkursus laimėjusiose įstaigose dirbantys žmonės realiai gauna ne tokias mažas algas, kokios kartais rodomos „Sodrai“, – teigė K.Starkevičius.

„Iš mūsų turimų įmonių tik bendrovė „Švarus pasaulis“ dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose ir tai darome tik naudodamiesi Centrinės perkančiosios organizacijos katalogais internete.

Tuo tarpu „Geras valymas“ pavadinimą naudojame kaip savo prekės ženklą.

Yra ir tokio paties pavadinimo su mumis susijusi įmonė. „Gerą valymą“ kažkada įkūriau savo sesei, kai jai teko ištverti sunkų gyvenimo tarpsnį. Ji pajamas gauna aptarnaudama daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas – teikia joms valymo paslaugas. Kurdami ir kitas susijusias įmones bandėme išskirstyti veiklas – viena valė kilimus, kita – laiptines ir pan.

Vis dėlto rinkoje vyksta nuožmi kova dėl užsakymų. Pats esu ne kartą rašęs skundus dėl to, kad valstybės įmonės ne per konkursus, bet apklausos būdu nusiperka valymo paslaugas, o sumos joms siekia kone 10 tūkst. eurų. Tai landa korupcijai – surenka pasiūlymus, bet vis tiek pasirenka tai, ką nori.

Valymo paslaugas teikiančios užsienio kapitalo įmonės, kuriuos dalyvauja konkursuose, paprastai laimi didžiuosius užsakymus. Pavyzdžiui, konkursai skelbiami kilimėlių ir valymui, ir darbo drabužių nuomai, o mes pastarosios paslaugos neteikiame.

Apskritai kilimėlių nuoma ir valymas yra smulkmena, kurie mažai kam terūpi, nes būna, kad išrašome 40-60 eurų sąskaitos. Tiesiog mes valome kilimus, todėl turime galimybę ir kilimėliams išplauti.

Dėl algų: mūsų veikla yra daugialypė – teikiame ir teritorijų priežiūros paslaugas. Taigi turime įdarbinę ir valytojų,ir kiemsargių.

Būna, kad valstybės įmonės užsako kiemsargių paslaugą dukart – triskart per savaitę vos kelioms valandoms. Taigi žmonių pas mus dirba daug, o darbo valandų – mažai. Administracijos yra apie 20 dirbančiųjų. Štai todėl tos mažos algos ir numuša įmonės bendrą atlyginimu vidurkį.

Pavyzdžiui, vairuotojai, kurie dirba pilnu etatu, po mokesčių užsidirba 1200-1300 eurų.“