Kokie reikalavimai taikomi bendrovėms? Kokias sąlygas turi atitikti verslas, ketinantis pasinaudoti šia lengvata?
Apie tai – pokalbis su Lewben verslo mokesčių paslaugų vadove Sandra Pavlova.
– Kodėl apskritai mūsų šaliai prireikė tokios mokestinės lengvatos?
– 2020-ųjų birželį priimtais Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įtvirtintos mokestinės lengvatos tikslas – pritraukti stambias užsienio investicijas į Lietuvą ir sudaryti prielaidas didelio skaičiaus ilgalaikių darbo vietų kūrimui ir (arba) didelės pridėtinės vertės prekių gamybai, paslaugų teikimui Lietuvoje.
Lengvatos atsiradimą lėmė tai, kad Lietuvoje užsienio investicijų rodikliai tebėra žemi, mūsų šalis atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal pritrauktas investicijas gamybos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) sektoriuose.
Investicijų pritraukimas – vienas svarbiausių uždavinių šalims, siekiančioms auginti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas.
Taigi mokestiniais sprendimais siekiama sukurti kuo palankesnę verslo aplinką Lietuvoje ir didinti šalies konkurencinį pranašumą varžantis dėl investicijų pritraukimo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažino, kad vienas pagrindinių trikdžių Lietuvai konkuruoti dėl stambių investicijų – tam pritaikytų mokestinių lengvatų stygius. Šios problemos nepadeda išspręsti esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata, nes joje numatomi teritoriniai ir finansinių paskatų ribojimai. O projektams, kurių apimtis viršija 20 mln. eurų, paprastai reikia išskirtinės infrastruktūros, kurią ne visuomet galima rasti jau veikiančiose LEZ.
Naujoji pelno mokesčio lengvata stambiems projektams teritorinių ribojimų nenumato, todėl ji gali paskatinti projektus įgyvendinti regionuose, taip tolygiai stiprinant visos šalies ekonomiką.
– Kokie turėtų būti įmonės, nusprendusios investuoti ir pasinaudoti siūloma lengvata, žingsniai?
– Esminė sąlyga – su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašyta stambaus projekto investicijų sutartis. Kadangi pelno mokestinė lengvata pagal ES aktus pripažįstama kaip valstybės pagalba, tiek pačiam investuotojui, tiek jo investicijoms Lietuvoje keliami nemaži reikalavimai.
Toli gražu ne kiekvienas, Lietuvoje investavęs 20 mln. eurų, turės galimybę pasirašyti sutartį ir pasinaudoti lengvata.
Pirmiausia investuotojas, norintis sudaryti stambaus projekto sutartį, turi pagrįsti, kad yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus užtikrinti projekto įgyvendinimą. Taip pat reikia pagrįsti, kad projektui įgyvendinti investuotojas turės pakankamai nuosavo, skolinto ar patikėjimo teise valdomo ir naudojamo turto.
Privalu pagrįsti ir tai, kad investuotojui pakanka patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių projektui įgyvendinti.
Tai gali būti duomenys, įrodantys, kad investuotojas ar kitos grupės įmonės ne trumpiau kaip 5 metus vykdo gamybos veiklą ar 3 metus paslaugų veiklą.
– Kaip Vyriausybės įgaliota institucija vertins lengvata pasinaudoti siekiančias įmones – kokie bus to vertinimo kriterijai?
– Jei investuotojas atitinka jam keliamus reikalavimus, tuomet pereinama prie kito etapo, kurio metu būtina pasverti pagrindinius planuojamo vykdyti projekto vertinimo kriterijus. Siekiant sudaryti stambaus projekto sutartį investuotojui teks surinkti ne mažesnį nei nustatytą projekto vertinimo kvalifikacinį balą – 50.
Skiriant balus bus atsižvelgiama į planuojamą įdarbinti darbuotojų skaičių, jų kvalifikaciją ir mokėtiną darbo užmokestį. Jei būtų įdarbinamas minimalus reikalaujamas darbuotojų skaičius (pvz., 150 ne Vilniuje), pagal šį kriterijų skiriamas balas būtų 0. Tačiau už kiekvieną papildomą darbo vietą balų būtų daugiau.
Vertinant paraišką svarbios ne tik naujai kuriamos darbo vietos, bet ir įdarbinamų darbuotojų kvalifikacija. Jeigu į naujai sukurtas darbo vietas apdirbamosios gamybos srityje įdarbinama 30 proc. ar daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, maksimalus vertinimo balas siektų 20.
Tikėtina, kad gauti aukščiausią įvertinimą būtų kiek sudėtingiau investuojant regionuose, kuriuose stinga kvalifikuotų darbuotojų, tačiau net ir keli procentai aukštos kvalifikacijos darbuotojų garantuoja papildomus kvalifikacinius balus. Jų skiriama ir už tai, kad investuojama regione, o ne Vilniuje.
Tuo metu pagal naujų darbo vietų vidutinio darbo užmokesčio vertinimo kriterijų papildomi balai gali būti ne tik nesurinkti, bet gali sumažėti ir jau turimų balų skaičius. Pavyzdžiui, jeigu kuriamų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkis būtų mažesnis nei savivaldybės, kurioje projektas įgyvendinamas, pagal šį vertinimo kriterijų galima gauti ir iki minus 30 balų.
Kvalifikaciniai balai taip pat būtų skiriami atsižvelgiant į eksporto dalis, projekto įgyvendinimo vietą ir kitus aspektus, pavyzdžiui, projekto pažangumą, įtaką ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, konkurencingumui, visuomenės gerovei ir pan.
Vis dėlto tikėtina, kad jei kriterijai bus atitinkami minimaliai, mažiausio reikalaujamo 50 balų kvalifikacinio įvertinimo gauti nepavyktų, tad projekto sutartis nebūtų sudaryta.
Būtent dėl to pagal numatomą veiklą ir jos specifiką svarbu numatyti, kokios projekto vertinimo sritys atitiks keliamus reikalavimus, o kurias reikėtų atitinkamai sustiprinti atsižvelgiant į vertinimo kriterijus.
– Kokios tiksliai lengvatos gali tikėtis investuotojai, kurie atitiks visus šiuos kriterijus?
– Tik sudarius projekto sutartį galima vertinti mokestinės lengvatos taikymui keliamas sąlygas. Naująja lengvata skatinamos stambios privačios investicijos, kurios turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 mln. eurų, o jei investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 mln. eurų.
Nuo privačių investicijų sumos priklauso ir taikytinos lengvatos suma, kuri gali būti ne didesnė nei 25 proc. investicijų sumos (arba ne daugiau kaip 18,75 mln. eurų). Tai reiškia, kad jeigu investuojama 20 mln. eurų, maksimali pelno mokesčio lengvatos suma 20 metų laikotarpiui galėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 mln. eurų.
Taigi lengvata naudojamasi 20 metų, arba kol pasiekiama galima maksimali jos suma. Svarbu pažymėti, kad būtų vertinamos tik tos investicijos, kurios atliktos po įstatymo įsigaliojimo, – nuo 2021 metų sausio 1 dienos. Tad šiuo atveju iš lengvatos eliminuojamos dar 2020 metais atliktos investicijos.
Lengvatos taikymo laikotarpiu taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 150 (Vilniuje – 200) vidutinį metinį darbuotojų skaičių. Jam sumažėjus lengvatos taikymas stabdomas.
Be pagrindinių reikalavimų, taikomi ir tam tikri apribojimai: lengvata galėtų naudotis tik tos įmonės, kurios vykdo apdirbamąją gamybą arba teikia duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugas ir iš tokios veiklos uždirbamos pajamos sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų veiklos pajamų.
Nepaisant formalumų ir apribojimų, tokia lengvata sveikintina, nes jos dar net nepradėjus taikyti galimybe investuoti tokiomis sąlygomis aktyviai domisi Lietuvos ir užsienio įmonės.
Pastarosioms ši lengvata gali tapti viena iš paskatų investicijoms rinktis Lietuvą – galimybė sutaupyti ne mažiau kaip 5 mln. eurų pelno mokesčio atrodo patraukliai ir viliojančiai.
