Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Linas Agro Group“ T.Barštys pasirašė praėjusių metų spalį. Tačiau verslininkas jau tada ragino atsižvelgti į konkurencijos priežiūros institucijų žodį, kuris sandoriui turės lemiamą reikšmę.
Dėl to „KG Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas ragino nevadinti įvykusiu sandoriu, kurio vertė, ekspertų vertinimu, galėtų siekti 100-120 mln. eurų.
T.Barštys tuomet atskleidė, kad verslo pardavimą planavo jau kelerius metus ir vedė derybas su daugiau potencialių pirkėjų, svarstė įvairius akcijų pardavimo variantus. „Kauno grūdų“ savininkas nebuvo užtikrintas sandorio sėkme, nes nežinojo, kokio sprendimo galima tikėtis iš Konkurencijos tarybos.
Žemės ūkio produktų perdirbimo verslą kontroliuojantis T.Barštys priminė, kad didžiulių investicijų pareikalavęs prekybos tinklų „Rimi Lietuva“ ir „Iki“ susijungimas 2018 metų pavasarį žlugo būtent dėl Konkurencijos tarybos sprendimo.
Konkurencijos teisės ekspertas, teisės firmos „Sorainen“ partneris dr. Daivis Švirinas mano, kad „KG group“ ir AB „Linas Agro Group“ situacija panaši į „Rimi Lietuva“ ir „Iki“ atvejį tuo, kad jungiasi vieni didžiausių konkurentų.
„Tokios koncentracijos visuomet sulaukia išskirtinio Konkurencijos tarybos ir kitų rinkos dalyvių dėmesio. Todėl klausimas, ar sandoriui apskritai bus suteiktas tarleidimas, o jeigu būtų suteikiamas, tai kokiomis sąlygomis ir ar tos sąlygos bus priimtinos Šalims, lieka atviras. Todėl neabejotinai galima teigti, kad pagrindine kliūtimi sandorio užbaigimui gali tapti Konkurencijos tarybos pozicija dėl šio sandorio poveikio konkurencijai“, – mano ekspertas.
Gali baigtis laikas
„Kauno grūdų“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų bei susijusių įmonių kontrolinius akcijų paketus nusprendusi įsigyti žemės ūkio investicijų bendrovė „Linas Agro Group“ teigė, kad tikisi smarkiai padidinti apsukas Baltijos šalių, Lenkijos, Skandinavijos ir kitose Rytų bei Vakarų Europos rinkose.
Vis dėlto sandorio šalys nurodė, kad galutiniai taškai turėtų būti sudėti šių metų pavasarį.
Nėra skelbiama, kokiomis lėšomis yra finansuojamas sandoris, kuriuo galėtų būti sukurtas naujas žemės ūkio rinkos lyderis, kurio pajamos viršys 1 mlrd. eurų.
Sutartyje numatyti terminai artėja, tačiau abi pusės gali džiaugtis nebent tuo, kad gavo Latvijos, Estijos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros institucijų leidimus.
Atsakymų iš Lietuvos ir Rusijos konkurencijos priežiūros institucijų – vis dar nėra. Lieka neaišku, ar susijungusios įmonės nebus pripažintos dominuojančios rinkoje.
Dr. D.Švirinas atkreipia dėmesį, kad šalys susitarime dėl įsigijimo įprastai susitaria ir dėl laikotarpio, per kurį turi būti gaunamas Konkurencijos tarybos (KT) leidimas bei sandoris turi būti užbaigiamas.
Pasibaigus šiam terminui, neretai numatoma, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sandorį ir jo neužbaigti, nes kuo ilgesnis terminas, tuo daugiau nepatogumų patiria verslai. Jeigu šalys tinkamai neįvertino, kiek atsižvelgiant į šio sandorio sudėtingumą ir galimą neigiamą įtaką konkurencijai galėtų tęstis procesas KT, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl sandoris gali ir likti neįgyvendintas – Šalys ir pačios gali nebenorėti toliau tęsti proceso.
„Laikotarpis, per kurį KT privalo priimti sprendimus dėl sandorių, yra įtvirtintas Konkurencijos įstatyme. KT šių terminų griežtai laikosi. Visgi šie terminai yra pakankamai ilgi. KT sprendimą privalo priimti per 4 mėnesius (su galimu termino pratęsimu iki 5 mėnesių) po to, kai KT buvo pateiktas išsamus pranešimas apie sandorį.
Nors apie sandorį viešai sužinojome dar 2020 m. rudenį, KT sandorį pradeda nagrinėti tik tuomet, kai gauna įstatymo reikalavimus atitinkantį oficialų pranešimą.
Pranešimas buvo pateiktas 2021 m. vasario 9 d. Jau vien pakankamai ilgas laikotarpis nuo viešos informacijos apie sandorį atsiradimo iki pranešimo pateikimo KT rodo, kad sandoris konkurencijos teisės prasme yra sudėtingas, galimai turintis neigiamos įtakos konkurencijai, tikėtina, kad KT turėjo daug klausimų šalims prieš priimdama pranešimą“, – paaiškino jis.
Pasak teisės eksperto, pranešime KT turi būti pateikiama daugybė informacijos, išsamių duomenų apie sandorio šalių veiklą, paveikiamas rinkas, konkurencinę aplinką, galimas susijungimo pasekmes konkurencijai ir t.t.
„Konkurencijos aspektu šis sandoris yra sudėtingas – jungiasi vieni stambiausių konkurentų, veikiantys persidengiančiose rinkose, turintys dideles rinkos dalis, didelė dalis šių įmonių parduodamų prekių yra konkuruojančios tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai KT turi išanalizuoti daugybę aspektų, įskaitant ir kitų rinkos dalyvių teikiamus prieštaravimus dėl vykdomo koncentracijos.
Koncentracijoje dalyvaujančių subjektų pagrindiniai verslai yra Lietuvoje, o ne Latvijoje, Estijoje ar kitose šalyse, todėl būtent Lietuvos KT aktyvus, išsamus ir kruopštus galimų pasekmių įvertinimas yra itin aktualus bei būtinas. Skubėjimas šioje situacijoje ateityje gali sukelti negrįžtamų pasekmių konkurencijos prasme Lietuvos Respublikoje.
Be to, neatmestina situacija, kad galimą poveikį patirsiančiose rinkose veikiantys subjektai ne iki galo supranta ilgalaikes sandorio pasekmes, todėl, manytina, kad KT šioje situacijoje dalyvaus aktyviai. Atsižvelgiant į tai manyti, kad KT greitu metu priims sprendimą, nereikėtų“, – teigė D.Švirinas.
Paklaustas, jei KT iškeltų papildomų sąlygų, kiek dar laiko reikėtų skirti jas įgyvendinti, kol sandoris bus užbaigtas, teisės ekspertas sakė, kad pati Konkurencijos taryba papildomų sąlygų įmonėms nekelia – ji arba išduoda leidimą pagal pateiktą pranešimą, arba ne.
„Tačiau leidimo prašančios įmonės gavę indikacijų apie KT įžvelgiamas konkurencijos problemas, ar savo iniciatyva gali pasiūlyti įsipareigojimus, kurie sumažintų neigiamą koncentracijos įtaką konkurencijai.
Dažniausiai tokie įsipareigojimai yra susiję su dalies verslo perleidimu tretiesiems asmenims, nesusijusiems su sandorio šalimis. Tokių įsipareigojimų įgyvendinimui nustatomi gana trumpi terminai, pavyzdžiui. trys mėnesiai, ir KT tikisi, kad tokie įsipareigojimai bus įvykdyti iki leidimo suteikimo, arba tuoj po jo. Neįgyvendinus įsipareigojimų, pasekmės tokios pačios kaip ir negavus leidimo – sandoris negali būti užbaigiamas.
Gali nutikti ir taip, kad šalys siekia įgyvendinti įsipareigojimus, bet, tarkime, neatsiranda įmonių, kurios norėtų įsigyti perleidžiamą verslą ar jo dalį. Visgi tai jau šalių problema, nes jos atsakingos už įsipareigojimų įvykdymą“, – sakė teisės firmos „Sorainen“ partneris.
Smulkiųjų akcininkų gretose – nerimas
Nežinomybė dėl sandorio detalių ir ateities kelia nerimą bendrovės „Kauno grūdai“ smulkiesiems akcininkams, kurie neseniai išplatino pareiškimą, nuogąstaudami, kad gali būti pažeistos jų teisės. Keli šimtai smulkiųjų akcininkų, kartu valdančių daugiau kaip 10 proc. bendrovės „Kauno grūdai“ akcijų, kreipėsi į Investuotojų asociaciją, siekdami gauti daugiau informacijos apie sandorio baigtį.
Investuotojai skundėsi, kad įmonė neteikia jokios reikšmingos informacijos, prisidengdama tuo, kad visa informacija, išskyrus metines ataskaitas, yra komercinė paslaptis.
Savo ruožtu „KG Group“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė naujienų agentūrai BNS aiškino, kad informacija pateikiama pagal galiojančius įstatymus. Ji pridūrė, kad bendrovė „Kauno grūdai“ nėra įpareigota supirkti akcijų iš smulkiųjų akcininkų, be to, tokios pareigos neturi ir „Linas Agro Group“. S.Vičienė teigia, kad smulkieji akcininkai nepagrįstai teigia, jog parduodamas verslas juos paliks be nieko ir jų teisės bus pažeistos.
„Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius yra prasitaręs, kad išpirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų bus pasiūlyta, kai sandoris galutinai įvyks.
Pandemija pažėrė papildomų iššūkių
Iš viso sandoris apima 110 įmonių, veikiančių 8 šalyse, ir daugiau negu 100 akcininkų. Konkurencijos tarybai „Kauno grūdų“ pirkėja yra pateikusi daugiau kaip 1,3 tūkst. puslapių įvairios informacijos apie perkamą įmonių grupę.
„Linas Agro Group“ valdomoje įmonių grupėje dirba daugiau kaip 2,1 tūkst. darbuotojų, o T.Barščio verslo įmonėse dirba kone du kartus daugiau žmonių – apie 3,9 tūkstančio.
Būtent „KG Group“ įmonės dėl pandemijos pastaruoju metu susidūrė su rimtais iššūkiais. Labiausiai nukentėjo paukštynai, nes jų produkcijos nebereikėjo viešojo maitinimo sektoriui, kuriam tekdavo 20-30 proc. realizuojamos paukštienos. Rinkoje susidarė perprodukcija, todėl paukštienos kainos smarkiai nukrito. Verslą skandina ir išaugusios pašarų kainos.
Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė skirti 12 mln., kad padėtų kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams. Vis dėlto kol kas neaišku, ar stambiausieji rinkos žaidėjai efektyviai galės pasinaudoti šia parama.
Prekybininkų jungtuvės žlugo
2018 metų pavasarį prekybininkai patyrė milijoninių nuostolių, kai neįvyko kruopščiai planuotas „Rimi Lietuva“ sandoris įsigyti UAB „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“.
Švedijos „ICA Gruppen“ bendrovės valdoma „Rimi Lietuva“ buvo pasirengusi už pirkinį pakloti 213 mln. eurų.
2017 m. spalio 18 d. Konkurencijos taryba leido „Rimi“ įsigyti 100 proc. „Iki“ tinklą valdančios UAB „Palink“ akcijų ir įgyti pastarosios bendrovės kontrolę su sąlyga, kad „Rimi“ perleis dalį mažmeninės prekybos verslo.
Sandoris neįvyko, nes Konkurencijos taryba nustatė, kad pirkėjas neįgyvendino prisiimtų įsipareigojimų. Taryba nurodė, kad dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija lokalinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose, esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
„Rimi Lietuva“ savininkė „ICA Gruppen“ apskaičiavo, kad su sandoriu susijusių sąnaudų suma eurais galėjo siekti mažiausiai 6 mln. eurų. Tačiau nuostolių patyrę prekybininkai nusprendė, kad Konkurencijos tarybos sprendimo neskųs ir rinksis kitus plėtros būdus.
