Visgi Užimtumo tarnybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės abejoja šių pasisakymų tikslumu teigdamos, kad remiamasi klaidinga informacija apie galiojančias įstatymus ir suteikiamas įdarbinimo galimybes.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovas Arūnas Svitojus Seimo Kaimo reikalų vykusios diskusijos metu pažymėjo, kad dėl šiuo metu mokamų darbo paieškos išmokų žemės ūkio sektoriuje iškreipiama darbo rinka.
„Klausimas yra labai skirtingų pozicijų, nes, iš vienos pusės, lyg ir reikėtų darbuotojų į didesnes įmones (...) daržininkams, augalininkams reikia daug sezoninių darbuotojų. Iš kitos pusės, Lietuvoje labai išaugęs nedarbas ir turime iki 200 tūkst. bedarbių, kuriems reikėtų sukurti darbų vietų, ir regionuose šis skaičius siekia beveik 50 proc.
Mums reikėtų giliau pažiūrėti į visą sistemą, nes ji verčia žmones nedirbti, jei gauna pašalpas“, – sakė jis.
Jam antrino ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija vadovas Algis Baravykas, teigdamas, kad „mokamos pašalpos tiesiog užkerta kelią gauti darbuotojų.“
„Ši problema yra labai aštri. Suprantame, kad šis klausimas politiškai nepatogus, tačiau techniškai, kai pradedame kalbėti, kad reikia įsivežti darbuotojų iš kitų kraštų ir neišnaudojame visiškai savo žmonių, neįdarbiname jų – viena vertus jie praranda darbo įgūdžius, o iš kitos pusės trūksta darbuotojų ir negalime pagaminti produkcijos“, – tikino jis.
Visgi Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė akcentavo, kad nedarbo dėl darbo paieškos išmokų mokėjimo problema pastaruoju metu sparčiai nyksta.
„Darbo paieškos išmokos gavėjų labai ženkliai sumažėjo: dabar, po naujų metų pasikeitus įstatymui, viso labo jų turime 40 tūkst., kai prieš tai turėjome beveik 300 tūkst.
Tad ši problema palaipsniui išnyks, nebebus nenoro eiti dirbti (...) dėl nepakankamai didelio ir nepakankamai motyvuojančio atlyginimo, kadangi žmonės gauna tam tikras pajamas iš valstybės ir nedirbdami“, – sakė ji.
Savo ruožtu Lietuvos verslinių sodų asociacijos atstovė Vitalija Kuliešienė komiteto posėdyje teigė, kad vertėtų supaprastinti asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūras sezoniniams darbams atlikti.
„Žmonės, kurie galėtų ir norėtų dirbti, jie dirba kažkur kitur. Dažnai pas mus dirbti ateina žmonės, kurie nuolatinio darbo nepadirba, ir niekaip negalime nuimti derliaus.
Siūlyčiau, jei būtų galimybė, įsivežti žmones be darbo biržos skelbiamų konkursų, tiesiog padaryti paprastesnį įdarbinimą. Tokiu būdu mes tikrai išspręstume didelę problemą su sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriais“, – tikino ji.
Tuo metu Socialinių apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rasa Malaiškienė akcentavo, kad sezoninių darbuotojų įdarbinimo procedūra šiuo metu šiuo metu veikia itin paprastu principu.
„Labai klaidžioja daug supainiotos informacijos. Pirmiausia, kalbant apie sezoninius darbuotojus (iš trečiųjų šalių – ELTA), turime išskirti momentą, kad jiems yra sudaryta atskira galimybė, visiškai supaprastinta procedūra atvykti į Lietuvą dirbti bet kuriuos 6 mėnesius per 12 bet kurį mėnesių laikotarpį. Gauti leidimą dirbti sezoninį darbą yra tikrai labai paprasta“, – tikino ji.
