Pareiškėjo advokatas Raimundas Lideika teigia, kad porą metų užsitęsęs ginčas iš esmės buvo paprastas – reikėjo atsakyti į klausimą, ar gali juridinis arba fizinis asmuo Lietuvoje oficialiai kreiptis su prašymu į institucijas, kad jos peržiūrėtų ir sutvarkytų pagal šiuolaikinį europinį reglamentavimą ir pagal šiuolaikinius susiklosčiusius teisinius santykius institucijos kompetencijoje esantį teisinį reglamentavimą.
„Atsakymas yra akivaizdus, ir teismo kolegija tai konstatavo, nors VTEK nenorėjo to suprasti“, – aiškina R. Lideika.
Teisininkas pažymi, kad oficialūs piliečių ir organizacijų raštai su pasiūlymais yra ministerijų kasdienybė. Tokius raštus ministerijos oficialiai užregistruoja gaunamų raštų knygoje.
Todėl advokatas stebisi, kad standartinė procedūra apskritai galėjo sukelti VTEK abejonių. R.Lideikos teigimu, panašių atvejų būta ir daugiau, tačiau ne visi VTEK pažeidėjais paskelbti asmenys turi pakankamai kantrybės ir teisinių resursų bylinėtis.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad Lobistinės veiklos įstatymas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią neskaidriems pasiūlymams, kurie daromi paslapčia. Todėl oficialūs ir elementarūs, registruojami prašymai neturėtų pakliūti į šio įstatymo lauką.
„Byla yra pavyzdys, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai ieškodamos atsakymų valstybinės institucijos pernelyg susitelkia į vieną įstatymo straipsnį, neatsižvelgdamos, kad rūpimas klausimas yra reglamentuojamas ir pagal kitus įstatymus.
Šiuo atveju derėjo pirmiau atsižvelgti į Konstituciją ir Viešojo administravimo įstatymą, kur aiškiai numatytos juridinių asmenų teisės ir veiksmai, kuriuos jie gali atlikti“, – teigia R.Lideika.
Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VTEK sprendimą panaikino, Aludarių gildija galėjo atsisakyti planų kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu apie juridinių asmenų atstovavimą.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad pastaroji byla yra pavyzdys, kaip VTEK tampa neaiškaus ir neapibrėžto teisinio reglamentavimo įkaite, o nepagrįsti komisijos sprendimai kenkia verslo reputacijai.
„Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje yra interpretuojamas pernelyg skirtingai ir taip įvairiai, kad iš esmės gali reikšti draudimą asociacijai teikti teisės aktų pasiūlymus, kai yra siekiama tenkinti ir viešąjį interesą“, – sako R. Skyrienė.
Ji tikisi, kad naujausias teismo sprendimas įneš daugiau aiškumo ir prisidės prie platesnio suvokimo, kas yra, o kas nėra lobizmas.
Pasak R.Skyrienės, atvejai, kai verslo atstovai patenka į skirtingų įstatymo interpretacijų spąstus, daro žalą asmenų ir organizacijų reputacijai, prisideda prie lobistinės ir verslo veiklos demonizavimo visuomenėje.
Investuotojų forumo vykdomosios direktorės nuomone, nors Lobistinės veiklos įstatymas buvo atnaujintas, jis turėtų būti toliau tobulinamas, nes vis dar kelia daugybę klausimų ir neaiškumų.
R.Skyrienė palaiko pasiūlymą Lietuvoje kurti vieningą skaidrumo registrą, kuris aiškiai leistų deklaruoti interesus ir matyti, kas ir kada oficialiai kreipėsi su pasiūlymais į ministerijas ar kitas valstybės institucijas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas VTEK sprendimo sulaukė dėl 2018 m. lapkritį Žemės ūkio ministerijai nusiųsto rašto, kuriame nurodė, kad Lietuvos aludariai, atsiliepdami į valstybės inovacijų skatinimo politiką, aktyviai ieško modernių sprendimų alaus ir alaus kokteilių gamyboje siekdami mažinti alkoholio kiekį, praturtinant gaminių skonį ir atsiliepiant į modernėjančios visuomenės vartotojų poreikius.
Rašte buvo atkreiptas dėmesys, kad rimta kliūtimi šioms inovacijoms tampa nuo pasaulinių tendencijų atsiliekantis Techninis reglamentas. Gildija prašė ŽŪM pakeisti daugiau negu 15 metų senumo Techninį reglamentą pagal pridėtą projektą.
Raštas sukėlė abejonių VTEK dėl S. Galadausko veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, o vėliau Aludarių gildijos prezidentą komisija pripažino pažeidusį vieną Lobistinės veiklos įstatymo dalį, nustatančią, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo.
Su tokiu VTEK sprendimu nesutikęs S. Galadauskas galiausiai kreipėsi į LVAT ir įrodė, kad prašymo dėl Techninio reglamento pakeitimų vertinimas kaip neteisėtos lobistinės veiklos nepagrįstai ribotų konstituciniu lygmeniu įtvirtintą asociacijų laisvę.
