Nugalėtoja pripažintas Suomijos įmonių („Uudenkaupungin Tyovene“ ir „Telesilta“) konsorciumas. VLG vadovybė kariškių sprendimą dėl tarptautinio konkurso rezultatų apskundė – teismų karuselė jau sukasi.
Nuvylė konkurso rezultatai
LK konkurse dėl kariškiams reikalingo 40 mln. eurų vertės multifunkcio laivo statybos dalyvavo Estijos kapitalo valdomos VLG antrinė įmonė „Baltijos laivų statykla“. Paskelbus rezultatus, jos atstovams kilo rimtų abejonių dėl nugalėtoja pripažintos Suomijos įmonių projektinių duomenų, jos siūlomo laivo funkcionalumo.
„Brėžiniuose matome, jog laivo įranga ant denio išdėstyta taip, kad jos nebūtų galima panaudoti skirtingiems gelbėjimo darbams atlikti vienu metu. Tai reikšmingai sumenkina suomių siūlomo multifunkcio laivo galimybes“, – kalbėjo Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
VLG vadovybė Vilniaus apygardos teismui (VAT) pateikė civilinį ieškinį dėl kariuomenės viešųjų pirkimų konkurso naujam gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivui įsigyti rezultatų.
VAT atmetė VLG ieškinį, tačiau didžiausiausia Baltijos šalyse laivų statybos įmonė nesirengia nenuleisti rankų – kitą skundą dėl jau nepalankių konkurso rezultatų pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Klaipėdos uoste veikiančios įmonės konstruktoriai teigia, kad suomių projektas nėra išskirtinis – tuos pačius duomenis jie panaudojo prieš dvylika metų - Estijos kariuomenei pastatė gelbėjimo laivą „Kindral Kurvits“.
Aliuminis – netinkama medžiaga?
VLG specialistai mano, kad VAT savo sprendime tinkamai neįvertino ir Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkurso sąlygų, ir nugalėtoju pripažinto Suomijos įmonių konsorciumo siūlymų techninių aspektų.
Skunde Apeliaciniam teismui atkreiptas dėmesys į suomių siūlomo laivo funkcionalumą – sukonstruotas taip, kad skirtingos gelbėjimo ir paieškos operacijos esą 16 valandų ilgiau nei kituose tokios pat paskirties šiuolaikiškuose laivuose, kuriems nereikia grįžti į krantą, kad pasikeistų įrangą.
Taip pat abejoja, ar toks pagal Suomijos įmonių konsorciumo siūlomą projektą pastatytas gelbėjimo laivas galėtų tinkamai gesinti gaisrus uostuose, atviroje jūroje, nesukeliant pavojaus pačiam laivui ir įgulai.
„Suomių siūlymas laivo antstatą montuoti iš aliuminio prieštarauja LK viešojo pirkimo sąlygoms. Aliuminio lydymosi temperatūra yra gerokai žemesnė nei plieno. Gaisrams gesinti pritaikytuose gelbėjimo laivuose aliuminio korpuso elementai paprastai nenaudojami“, – aiškino A.Šileika.
Remontui prireiks daugiau lėšų
Pagal LK konkurso technines sąlygas, gelbėjimo laivas vėliau turi būti remontuojamas taip, kad nereikėtų pjauti angų korpuse. Suomių projekte nenurodoma, ar jų siūlomame laive bus kokie nors specialūs liukai, todėl techninio aptarnavimo metu, kaip mano VLG specialistai, prireiktų pjaustinėti korpusą.
„Išpjovas tektų virinti, dažyti, įvertinus oro sąlygas, nuo kelių dienų iki savaitės arba dar ilgiau. Didėtų remonto kaštai. Kas garantuos, kad specialiosios paskirties laivas, kuriam privalu, vos tik gavus signalą, išplaukti į nelaimės vietą jūroje, tuo metu nestovės remontuojamas doke?“ – svarstė VLG atstovai.
„Toks laivas iš naudotojų pareikalautų daugiau išlaidų, bet dar svarbiau – jis negalėtų tinkamai ir efektyviai atlikti savo funkcijų, neužtikrintų žmonių saugumo jūroje. VAT sprendimas atmesti mūsų ieškinį neįvertinus specialistams abejones keliančių techninių argumentų, tiesiog nesuprantamas“, – stebisi A.Šileika.
Paskelbė tarptautinį konkursą
Lietuvos karinės jūrų pajėgos (LKJP) šiuo metu naudojasi gelbėjimo laivu „Šakiai“. Jį prieš 11 metų, įsigaliojus Saugios laivybos įstatymo pataisoms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė kariškiams.
Tada LKJP perėmė ir valstybines paieškos, gelbėjimo, avarijų likvidavimo, jūroje išsiliejusių teršalų likvidavimo funkcijas. Kariškiai jau daug metų kalba, kad Lietuvai būtina įsigyti naują tokioms operacijoms skirtą laivą.
Klaipėdos jūrų uoste stovintis senasis gelbėjimo laivas „Šakiai“ nuleistas į vandenį prie 35 metus. Jis galėtų plaukioti, bet iš tikrųjų jau yra nugyventas – neatitinka šiuolaikiškų reikalavimų.
Prieš daugiau kaip metus metus LK paskelbė tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo laivo statybos.
Strateginės reikšmės užsakymas
Klaipėdos laivų statytojai savo skunduose pažymėjo, jog Suomijos konsorciumo projektas prasilenkia su konkurso techninėmis sąlygomis. Jiems jiems kyla pagrįstų abejonių ir dėl LK konkurso objektyvumo, jo skaidrumo, ir dėl to, ar pasirinktas laivas galės tinkamai atlikti jam priskiriamas funkcijas“.
„Pagal tokį patį suomių projektą pirmasis jūrų paieškos ir gelbėjimo laivas „Tursas“ buvo pastatytas dar 1986 metais. Po to į vandenį nuleistas kitas toks pat laivas „Uisku“. Lietuva gali brangiai sumokėti už kariuomenei peršamą serijinį keturiasdešimties metų senumo projektą“, – ironizavo A.Šileika.
VLG atstovai stebisi, kodėl LK viešųjų pirkimų konkursui, pasak jų, aktualiam ne tik dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, jos dalyvavimo NATO aljanse, bet dėl ir visos šalies saugumo, dar stinga reikiamo dėmesio.
„Kreipėmės į teismus ir dėl to, kad Klaipėdoje jau pastatę šimtus įvairios paskirties laivų, jaučiame moralinę pareigą pasirūpinti Lietuvos, jos žmonių saugumu“, – pareiškė VLG vadovybė.
Laivas „Šakiai“ – žvejų paveldas
Sovietmečiu Jaroslavlyje (Rusija) statytas 55 metrų ilgio, 10,5 metro pločio ir 4,8 metro grimzlės laivas „Šakiai“ – Lietuvos žvejybos laivyno įmonei „Jūra“ kažkada priklausęs buvęs vidutinis traleris.
Po „Jūros“ bankroto šis buvo laivas perduotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, daugiau kaip dešimt metų vykdė paieškos ir gelbėjimo operacijas, šalino avarijų padarinius Baltijos jūroje.
Prieš penkiolika metų, kai Smiltynės miškus siaubė šimtmečio gaisru vadinama ugnies stichija, „Šakiai“ stovėjo prie krantinės Alksnynėje ir be perstojo tiekė vandenį ugniagesiams.
„Šakiai“ dalyvavo ties Būtingės terminalu išsiliejusių naftos produktų surinkimo operacijose, prie Nemirsetos į Baltijos jūrą nukritus sraigtasparniui Mi-8, išgelbėjo keturis kariškius.
Kur sugedo, ten ir remontuoja
Net ir gerokai padėvėtas laivas „Šakiai“ vis dar dalyvauja tarptautinėse išsiliejusios naftos surinkimo „Balex-Delta“ opercijose, paieškos ir gelbėjimo pratybose „Baltic Eye“.
Prieš ketverius metus laivą apžiūrėję specialistai konstatavo, kad korpuso būklė dar gera – tinkamas naudoti iki kito planinio remonto. Elektros trasų, vamzdynų, kitų įrenginių gyvavimo ciklo pabaigos jie neprognozavo.
Kariškiai technines problemas sprendžia vietoje – kur laivo įrenginiai sugedo, ten jie ir remontuojami.
"Reikalingas naujas daugiafunkcis gelbėjimo laivas, nes „Šakių“ įranga jau pasenusi, nebeleidžia greitai ir efektyviai reaguoti, vykdyti užduočių“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
