Diskusijos dėl mokesčių politikos įsibėgėja – pasiūlymai pradėjo lietis ir iš Seimo, ir iš Prezidentūros. Jų autoriai tikina, kad pagrindinis pakeitimų tikslas yra padėti valstybei atsigauti po pandemijos.
Savo ruožtu ekonomikos ir teisės ekspertai pastebi, kad daugeliu atvejų mokesčių įstatymų pakeitimai Lietuvoje vyksta gana inertiškai, tiesiog sekant Europos Komisijos direktyvomis ir neatsižvelgiant į vietinį kontekstą ir konkrečią situaciją.
Negana to, dalis sprendimų dėl mokesčių Lietuvoje grindžiama 15–20 metų senumo nuostatomis, todėl nuolat keičiama tvarka nepalaiko pasaulyje vykstančių pokyčių ir neatspindi pažangos.
Sumažėjusi manevro laisvė
Nuo pavasario padidėjęs akcizo tarifas tabako produktams turėtų labiau tuštinti rūkalių pinigines, nes dėl to auga cigarečių, cigarilių, rūkomojo tabako ir neapdoroto tabako kainos.
Cigarečių akcizas auga 5,6 proc., cigarilių, rūkomojo tabako – 14,5 procento. Kaitinamojo tabako vartotojai dar didesnį kainų šuolį pajuto pernai, kai mokestis buvo padidintas 65 procentais.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad šiemet į augančias rūkalų, alkoholio, degalų ar kitų akcizinių prekių kainas pirkėjai gali reaguoti jautriau negu anksčiau.
„Dėl pandemijos Lietuvoje nusilpo ekonomika, susitraukė vartojimas.
Prieš pandemiją Lietuvoje sparčiai augo atlyginimai ir perkamoji galia, tad akcizų mokesčių kilstelėjimo žmonės nepajuto taip skausmingai kaip dabar.
Lietuva pirmauja Europoje su 2,4 procentinio punkto nedarbo prieaugiu, skaičiuojamu nuo praėjusių metų kovo iki šių metų sausio. Tad ir lūkesčiai, ir ekonominės padėties vertinimas šalyje dabar yra visiškai kitokie negu prieš pusantrų metų“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, dėl akcizų didinimo Lietuva turi mažai manevro laisvės, nes pastarąjį dešimtmetį šio mokesčio augimą sąlygoja Europos Komisijos direktyvos.
Be to, jis pabrėžė, kad akcizai yra antras pagal dydį mokesčių pajamų šaltinis Lietuvoje, todėl žongliruoti tarifais yra labai rizikinga.
Atimta galimybė pasirinkti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat atkreipė dėmesį, kad akcizai, gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis yra trys banginiai, ant kurių laikosi šalies biudžetas.
„Pandemijos aplinkoje akcizų mokesčiai užtikrina gana stabilias įplaukas ir atlieka biudžeto palaikymo funkciją, kuri šiuo metu labai aktuali“, – teigė M.Dubnikovas.
Tačiau dėl to sumenksta akcizų vaidmuo ir pirminė paskirtis mažinti paklausą ir keisti vartotojų įpročius.
„Akcizai priskiriami prie „nuodėmės mokesčių“, kuriais apmokestinamos visuomenei ar aplinkai žalą darančios prekės“, – paaiškino pašnekovas.
M.Dubnikovas sutiko, kad akcizai keičia rinką ir mažina vartojimą.
Vis dėlto, pasak jo, sunku pamatuoti, kokią įtaką akcizinių prekių vartojimui daro kainų pokyčiai, o kokią – didėjantis visuomenės sąmoningumas ir populiarėjanti sveika gyvensena.
„Pastebėta, kad įvairiose šalyse didėjant pajamoms gyventojai gali rūpintis aukštesniais poreikiais, ima atidžiau vertinti savo pasirinkimo pasekmes sveikatai, gyvenimo kokybei ir trukmei“, – sakė ekonomistas.
Finansų analitikas pripažino, kad kelerių pastarųjų metų akcizų politika Lietuvoje atrodo keista.
„Pavyzdžiui, svarstant 2019 m. biudžetą akcizo tarifas kaitinamajam tabakui padidintas 65 procentais, nesilaikant anksčiau Vyriausybės patvirtinto akcizų didinimo plano. Toks akcizo šuolis neatrodo adekvatus.
Akivaizdu, jog nebuvo prisidėta prie to, kad rūkantys asmenys vietoj cigarečių imtų rinktis mažesnės rizikos produktus“, – dėstė M.Dubnikovas ir nurodė į pernykštį JAV Maisto ir vaistų administracijos sprendimą dėl kaitinamojo tabako gaminių.
Pašnekovo vertinimu, nuo nikotino priklausomi asmenys Lietuvoje dėl kainų skirtumų neįgyja ekonominės priežasties rinktis mažesnę iš dviejų blogybių.
Akcizams trūksta taiklumo
Alkoholinių gėrimų akcizus M.Dubnikovas įvardijo kaip dar vieną pavyzdį, kad siekiant papildyti biudžetą neatsižvelgiama į mokesčių įtaką vartojimui.
„Vakaruose įprasta, kad stiprieji gėrimai sudaro maždaug penktadalį viso šalyje suvartojamo grynojo alkoholio. Kitą dalį sudaro alus arba vynas.
O Lietuvoje ši proporcija yra kitokia – stipriesiems gėrimams tenka kur kas didesnė dalis, maždaug 43 proc., viso suvartojamo grynojo alkoholio.
Skirtumą nuo Vakarų kultūros galima sieti su akcizų politika, nes Lietuvoje pastaraisiais metais akcizai alui ir vynui buvo didinami daugiau negu 100 proc., o stipriajam alkoholiui kur kas nuosaikiau – apie 50 procentų“, – kalbėjo analitikas.
M.Dubnikovo nuomone, per pastaruosius 4 metus akcizų politika Lietuvoje buvo išbalansuota.
Akcizų mokesčiai buvo didinami neprognozuojamai ir netaikliai, neatsižvelgiant į produktų specifiką, nepaliekant pakankamai laiko verslui prisiderinti prie pokyčių.
Naujovės ant senų kurpalių
Mokesčių teisės ekspertė Agnė Pimpytė teigė, kad akcizų politikai Lietuvoje labiausiai trūksta vientisos sistemos, tad teisininkei susidaro įspūdis, jog retsykiais dešinė ranka nežino, ką daro kairė.
„Vyriausybė deklaruoja, jog kartu su visa Europos Sąjunga judame atsinaujinančių išteklių ir skaitmeninimo inovacijų kryptimi. Bet akcizinių produktų apmokestinimo pavyzdžiai rodo, kad technologijų pažanga nėra vertinama palankiai, į naujoves žvelgiama įtariai“, – sakė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė A.Pimpytė.
Teisininkė pripažino susidūrusi su atvejais, kai vis dar taikomi 2003 ar 2006 metų išaiškinimai, nors šiuolaikinė aplinka per 15–20 metų neatpažįstamai pasikeitusi.
„Atsilikimas nuo technologijų pažangos tarsi užprogramuotas. Trūksta atsinaujinimo, pokyčių iniciatyvų“, – kalbėjo mokesčių ekspertė.
Pašnekovei susidarė įspūdis, kad nauji produktai Lietuvos rinkoje gali egzistuoti gana ilgą laiką, o institucijos naujovių faktą tarsi ignoruoja.
„Nikotino neturintys gaminiai ir kaitinamojo tabako produktai rinkoje atsirado gerokai anksčiau, negu buvo išspręstas jų apmokestinimo klausimas.
Negana to, sprendimas buvo priimtas remiantis sena praktika – nueita lengviausiu keliu, nedarant išimčių“, – sakė A.Pimpytė.
Įspėjo dėl įvairių rizikų
Šios teisininkės nuomone, vientisos, suprantamos ir prognozuojamos akcizų sistemos trūkumas verslui nesuteikia postūmio plėtoti technologijas, kurti pažangesnius gaminius. Vertindama akcizų politiką Lietuvoje mokesčių teisės ekspertė pastebi skatinimo priemonių stygių.
„Peršasi išvada, kad sistemos kūrėjai labiau mėgsta botagą nei riestainį. O gal riestainio netgi nėra?“ – svarstė A.Pimpytė ir įspėjo, kad, valdžiai tinkamai nereaguojant į pokyčius, iniciatyvą paprastai perima verslas ir patys vartotojai, o tai visai sistemai gali sukelti šoką. Savo ruožtu ekonomistas A.Izgorodinas teigė, kad vartotojų pasirinkimai gali stipriau įsukti šešėlinę ekonomiką. Jo nuomone, dėl to Lietuva šįmet atsiduria rizikos zonoje.
Pasak A.Izgorodino, neverta tikėtis, kad akcizų didinimas nuolat augins valstybės biudžeto pajamas. Jis siūlo prisiminti ekonomikos mokslo klasiką – Arturo Laffero kreivę, kuri rodo, kad mokesčių didinimas naudingas biudžetui tik iki tam tikro lygmens.
Pasiekus tam tikrą tašką mokesčių didinimo kryptis nustoja duoti norimą efektą, nes žmonės pradeda vartoti mažiau arba vartoja įsitraukdami į šešėlinę ekonomiką. Pastaraisiais metais sujaukus mokesčių sistemą Lietuva ėmė artėti prie Rytų ir vartoti daugiau stipraus alkoholio.
