Gide dirbanti klaipėdietė Rasa pasakoja — jai ir jos kolegoms vasarą didžiąją dalį klientų atplukdydavo kruiziniai laivai. Ir nors šiemet planuota, kad pirmasis laivas į Klaipėdą turėtų atplaukti gegužę, neabejojama — turizmo sezonas šią vasarą bus žlugęs.
„Mes jau dabar suvokiame, kad gegužę tų laivų nebus. Jeigu vienas kitas ir atplauks, jeigu juos į uostą ir įleis, aš nemanau, kad jie išlips į krantą ir norės ekskursijų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Klaipėdos apskrities gidų gildijos pirmininkė Rasa Miuller.
Pagal anksčiau sudarytus planus, šį sezoną į Klaipėdą turėjo atplaukti per 50 kruizinių laivų iš viso pasaulio. Tačiau baiminamasi, kad dėl pandemijos šis kruizinių laivų terminalas ir vasarą gali likti tuščias.
„Šiai dienai, 2021 metų sąraše, turime virš 50 laivų. Esame realistai galvojame, kad tikrai to nebus, bet kiekvieno laivo laukiame“, – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Klaipėdai nesulaukus kruizinių laivų, verslininkai jau dabar skaičiuoja būsimus nuostolius.
„Yra trys turizmo agentūros, priimančios kruizinius laivus. Tai praktiškai jos nedirba. viena agentūra, „Krantas travel“, net užsidarė. Be jokios abejonės nedirba gidai, autobusų, transporto priemonių savininkai, kurie nuomodavo autobusus. Taip pat kavinės, maitinimo įstaigos, suvenyrų parduotuvės“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo R.Savickienė.
Kruizinių laivų Klaipėda nesulaukė jau ir praėjusią vasarą. Uostamiestis ir verslininkai dėl to patyrė mažiausiai 2 milijonus eurų nuostolių.
„Per metus sulaukdavome maždaug apie 70 tūkstančių turistų. O kiekvienas iš jų Klaipėdos regione preliminariai palikdavo apie 30-40 eurų – tai regionas neteko apie du milijonus pajamų per metus. Ir čia tik keleivių išlaidos. O dar yra uosto rinkliavos, kiti dalykai“, – skaičiavo R.Savickienė.
„Turėjome nemažai šią vasarą registruotų laivų. Na, tikimės, kad bent kažkiek jų bus. Finansiniai nuostoliai tikrai yra nemaži, nuostoliai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų“, – kalbėjo „Klaipėdos kruizų“ direktorius Marius Serapinas.
Kruiziniais laivais atplaukiantys turistai uostamiesčio kavinių pelną papildydavo iki 15 procentų.
„Pirmiausia tai turėdavome judesį, nuotaiką, emociją, kad miestas, senamiestis yra gyvas. Mes visi daugiau mažiau judėdavome. O tą finansinę naudą sunku pamatuoti. Aišku, kai nėra kruizinių laivų, ir ta finansinė nauda, nuostolis pasijaučia kokiais 10-15 procentų vasaros metu“, – sakė Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos narė Inga Česnakienė.
Dėl antrus metus į Klaipėdą neatplaukiančių kruizinių laivų nuostolius skaičiuoja ir Palanga, Neringa, Kretinga, Šilutė, Plateliai – vietos, į kurias turistai išvykdavo pabuvoję Klaipėdoje.
